Vokietijos gynybos scenarijus: ar Rusijos pavasario puolimas gali sukelti karą su NATO?

Pasak dokumento, kuriame pateikiamas mėnesio po mėnesio scenarijus, vedantis prie didelio ginkluoto konflikto Europoje ir galimos Trečiojo pasaulinio karo pradžios 2025 m., puolimas būtų surengtas rytiniame Nato flange.

"Nenorėčiau komentuoti šio "Bild" pranešimo", - sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. "Pastaruoju metu šis laikraštis reguliariai leidžiasi į įvairių netikrų naujienų ir gandų skelbimą".

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova atmetė pranešimą kaip "praėjusių metų horoskopą".  

Tikimasi, kad Rusija vasario mėn. pradės didelę mobilizaciją savo kariuomenei plėsti.

Iki šiol, išskyrus rugsėjo 21 d. prasidėjusią dalinę mobilizaciją, Kremlius vengė politiškai rizikingos visiškos mobilizacijos.

Nepaisant to, Gynybos ministerija planuoja padidinti Rusijos kariuomenės dydį nuo dabartinio 1 mln. iki 1,5 mln. karių.

Remiantis slaptu dokumentu, kuris, kaip pranešama, pažymėtas žyma "tik tarnybiniam naudojimui", pavasarį bus surengtas puolimas Ukrainoje, po kurio liepos mėn. gali būti surengta invazija į Baltijos šalis, pasitelkiant kibernetines atakas ir hibridinio karo taktiką.

Ataskaitoje išdėstytas toks galimas scenarijus:

• 2024 m. vasario mėn: Rusija inicijuoja dar vieną mobilizacijos bangą, šaukdama papildomus 200 000 karių.
• 2024 m. pavasaris: Kremlius, sustiprėjęs dėl svyruojančios Vakarų paramos Kijevui, pradeda sėkmingą pavasario puolimą Ukrainoje ir nustumia Ukrainos kariuomenę atgal.
• 2024 m. liepos mėn: Prasideda slaptas, o vėliau ir atviras Rusijos puolimas prieš Vakarus: kibernetinės atakos ir hibridinis karas, pirmiausia Baltijos šalyse.
• 2024 m. spalio mėn: Rusija perkelia karius ir raketas į Kaliningradą ir didina įtampą.
• 2024 m. gruodis: "pasienio konfliktai" ir "neramumai su daugybe aukų" Suvalkų koridoriuje palei Lenkijos ir Lietuvos sieną.

Po JAV rinkimų (2024 m. lapkričio mėn.): Rusija pakartoja 2014 m. invaziją į Ukrainą NATO teritorijoje, galbūt remiama Baltarusijos.

Scenarijus baigiamas praėjus 30 dienų po "D dienos", kai Nato dislokuoja dideles karines pajėgas rytiniame flange.

Scenarijuje "Gynybinis aljansas 2023", apie kurį praneša "Bild", vengiama konkrečių detalių apie NATO pajėgų skaičių ir judėjimą, tačiau numatoma, kad 2025 m. vasarą prieš tiesioginį Rusijos ir NATO pajėgų susidūrimą bus dislokuoti šimtai tūkstančių NATO karių.

Dokumente įsivaizduojama, kad įtampa pasieks piką šių metų spalį, kai Rusija perkels karius ir raketas į Lenkijos apsuptą Rusijos eksklavą Kaliningradą.

Gruodžio mėn. scenarijuje taip pat numatomas "Grenzkonflikt", arba pasienio konfliktas, ir "Ausschreitungen mit zahlreichen Toten", arba neramumai su daugybe aukų, Suvalkų koridoriuje - strateginiame kelyje Lenkijos ir Lietuvos pasienyje, kuriuo Rusija, tikimasi, pasinaudos bet kokiu įsiveržimu į Baltijos šalis, galimai remiama Baltarusijos.

Iki 2025 m. sausio mėn. specialiame NATO tarybos posėdyje būtų pranešta apie didėjančią Rusijos grėsmę NATO narėms, ypač Lenkijai ir Baltijos šalims.

Tuomet kovo mėnesį Rusija propagandiniu būdu pakeičia grėsmės naratyvą, dislokuoja papildomas pajėgas Baltijos šalių ir Baltarusijos link ir ruošiasi puolimui.

Scenarijus baigiamas Nato "D diena", kai 2025 m. gegužės mėn. į rytinį flangą įsakoma dislokuoti 300 000 karių, įskaitant 30 000 Bundesvero karių.

Paklaustas apie išdėstytos eskalacijos tikimybę, Bundesveras atsisakė konkrečiai komentuoti scenarijų, tačiau teigė, kad jis svarsto įvairius scenarijus, net ir labai mažai tikėtinus, nes tai yra įprasta karinio mokymo ir pasirengimo dalis.

Ar Europa pasirengusi?

Scenarijuje įsivaizduojamas puolimas prieš NATO nares, kuris būtų surengtas po lapkritį numatytų JAV prezidento rinkimų, t. y. vykstant neapibrėžtumui dėl vadovybės pasikeitimo, kuris padidintų JAV pažeidžiamumą.

Dokumente nenagrinėjamas klausimas, ar Europos Nato pajėgos galėtų veiksmingai sulaikyti ar atremti Rusijos puolimą.

Ankstesniuose kariniuose vertinimuose buvo padaryta išvada, kad jei Rusija pradėtų puolimą prieš Baltijos šalis, ji galėtų būti Baltijos jūroje per 4-5 dienas, tačiau NATO prireiktų mažiausiai dviejų savaičių, kad atsakytų.

JAV pasiuntė į Baltijos šalis įvairias "trikdžių" pajėgas, skirtas kelti pavojaus signalą, jei Rusija pradėtų pulti, ir užtikrinti, kad NATO kolektyvinės gynybos 5 straipsnio sąlyga būtų aktyvuota kaip atgrasymo priemonė.

Berlynas taip pat steigia nuolatinę Vokietijos brigadą, kurią sudaro apie 4800 karių, Lietuvoje, Rusijos pasienyje, ir sausio mėn. ten perkėlė pirmuosius karius.

Tačiau brigada bus pasirengusi kovai tik 2027 m., gruodį pareiškė abiejų Nato narių gynybos ministrai. Šis susitarimas yra pirmasis nuolatinis Vokietijos karių dislokavimas užsienyje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Naujausiuose pranešimuose teigiama, kad Europos ginkluotosios pajėgos nėra pasirengusios dideliam susidūrimui su Rusija, o jų pozicijos dar labiau susilpnėjo po to, kai jos išeikvojo savo ginklų atsargas siųsdamos ginklus į Ukrainą.

Ypač Vokietija nesėkmingai vykdė gynybos reformas ir jau dabar jai trūksta šaudmenų, kurie baigtųsi jau po dviejų dienų, jei rytoj prasidėtų plataus masto konfliktas.

Tuo pat metu jos garsiųjų tankų "Leopard" parkas sumažėjo iki 400, iš kurių maždaug trys ketvirtadaliai yra neveikiantys arba neefektyvūs ir reikalaujantys remonto.

O Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms liko tik apie 20 000 didelės sprogstamosios galios artilerijos sviedinių, praėjusią vasarą rašė žurnalas "Der Spiegel", remdamasis konfidencialiais gynybos ministerijos dokumentais, po to, kai Bundesveras išsiuntė didžiąją dalį savo atsargų į Ukrainą.

Didžiosios Britanijos kariuomenės būklė yra panaši ir, kaip teigiama praėjusių metų "Daily Mail" pranešime, ji pritrūktų šaudmenų jau pirmąją kovos dieną.

Kaip praėjusiais metais, kai Ukrainoje pradėjo trūkti šaudmenų, rašė bne IntelliNews, Vakarų šalių vyriausybės pertvarkė savo ginkluotąsias pajėgas kovai su teroristiniais sukilimais ir nėra pasirengusios plataus masto klasikinei konfrontacijai, kokia vyksta Ukrainoje.

Kartu jos labai nenoriai investavo į naujas karines gamyklas, kuriose būtų gaminama daugiau ginklų, kulkų ir raketų.

Ši problema išryškėjo po to, kai Briuselis pažadėjo iki šių metų kovo mėn. pateikti Ukrainai milijoną 155 mm artilerijos sviedinių, kurie yra dabartinio konflikto varomoji jėga, tačiau artėjant galutiniam terminui per devynis mėnesius pavyko pagaminti tik apie 400 000 šovinių.

Ekspertų teigimu, jei Rusija užpultų NATO, gali prireikti mažiausiai metų, kol bus pradėti eksploatuoti nauji įrenginiai, reikalingi Europos kariuomenei apginkluoti.