Vokietija paskelbė rekordinį karinį biudžetą

Gynybos ministras Borisas Pistorius eiliniame biudžete gaus 51,8 mlrd. eurų (56,4 mlrd. JAV dolerių), t. y. 1,7 mlrd. eurų daugiau nei šiemet.

Dar 19,2 mlrd. eurų bus skirta iš specialaus bundesverui skirto fondo, sukurto po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Iš viso karinėms investicijoms skirta 71 mlrd. eurų.

Kanclerio Olafo Scholzo valdančioji koalicija pirmenybę teikia gynybos išlaidoms, o visos kitos ministerijos turėjo susiveržti diržus, nes praėjusiais metais buvo atkurtas konstitucinis grynojo naujo skolinimosi apribojimas.

2024 m. biudžete ir finansiniame plane iki 2027 m. numatyta sumažinti grynąjį naują federalinį skolinimąsi nuo 45,6 mlrd. eurų šiais metais iki 16,6 mlrd. eurų kitais metais.

Iki 2027 m. šis skaičius bus dar mažesnis - 15 mlrd. eurų.

Rudenį Vokietija paskelbė planus tapti pirmaujančia Europos karine galia.

"Tai susiję su mūsų dydžiu, geopolitine padėtimi, ekonomine galia, trumpai tariant, mūsų svarba.

Dėl to, norime mes to ar nenorime, tampame pirmaujančia galia ir karinėje srityje", - sakė buvusi gynybos ministrė Christina Lambrecht.

Pasak jos, kad pasiektų šiuos tikslus, valdžios institucijos turi investuoti į gynybą ne mažiau kaip 2 proc. nuo BVP, kaip numatyta NATO standartuose.

Vokietija planuoja iki kito dešimtmečio pradžios sukurti tris kovai parengtas kariuomenės divizijas.

Vokietijos valdžios institucijos neseniai pristatė pirmąją istorijoje nacionalinio saugumo strategiją. Joje Rusija įvardijama kaip pagrindinė grėsmė taikai.

Pradėjusi invaziją į Ukrainą, Rusijos Federacija parodė, kad siekia "sunaikinti kaimyninės šalies valstybinį suverenitetą, teritorinį vientisumą ir kultūrinį tapatumą".

Rusija "kelia grėsmę" stabilumui regione, be kita ko, didindama ginkluotę.

Strategijoje taip pat pažymima, kad Maskva "bando destabilizuoti demokratines visuomenes Europoje ir susilpninti ES bei NATO".

Anksčiau M. Scholzas paragino sukurti visos Europos oro gynybos sistemą, taip pat visiškai funkcionuojantį štabą.

Pasak jo, tai būtų naudinga visos Europos saugumui; be to, tokią sistemą išlaikyti ir aptarnauti būtų ekonomiškiau nei nacionalinius sprendimus.

Birželio 26 d. tapo žinoma, kad tarptautinė raketinių sistemų gamintoja MBDA preliminariai susitarė su Vokietijos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Italijos valdžios institucijomis dėl gynybos nuo hipergarsinių ginklų sistemos prototipo sukūrimo.

Kūrimas turėtų būti baigtas per trejus metus.

MBDA pažymėjo, kad gynybos sistema leis numušti raketas, skriejančias 11 000 km/h greičiu.