Vokiečiai pradeda pripažinti savo klaidas

Už ukrainiečių tautos genocidą atsakys kiekvienas rusų nusikaltėlis. EPA-Eltos nuotr.

Atsiprašė

„Esu tvirtai įsitikinęs, kad Rusija siekia kur kas daugiau, nei tik užkariauti Ukrainą. Rusija jaučia Europos Sąjungos, Vakarų Europos, Euroatlantinio aljanso, viso pasaulio iššūkį, nes šis iššūkis - tai fundamentalūs pasaulio tvarkos principai.

Tad taikinys - ne tik Ukraina, tai - mes visi", - kalbėjo žymus diplomatas.

V.Išingeris taip pat priminė 2008 metus, kai Ukrainai nebuvo suteiktas NATO narystės veiksmų planas.

„NATO lyderiai susitiko 2008 metų pavasarį, dar prieš Rusijos įsiveržimą į Sakartvelą. Buvo manoma, kad galime sukurti kažkokią kompleksinę euroatlantinę struktūrą su Rusija.

Žinoma, mes klydome, dabar tai aišku. Ir dabar turime apgailestauti, kad tada taip klydome, nes jūsų šalis tapo tokios įžūlios agresijos auka. Bet 2008 metų pavasarį ne taip jau lengva buvo numatyti šiuos įvykius", - sakė Vokietijos diplomatas.

Paklaustas, kodėl po Krymo ir dalies Donbaso okupacijos Rusija nesulaukė ryžtingo atsako, V.Išingeris pripažino, kad pasaulis neįvertino šių Kremliaus veiksmų masto ir padarinių.

„Mes manėme, kad galėsime vesti kažkokias derybas. Bet paaiškėjo, jog tai nelengva, gal net neįmanoma. Mes privalome jūsų atsiprašyti už tai, kad nesupratome tikrųjų Rusijos kėslų ir nepakankamai ryžtingai reagavome į iššūkius prieš 6-8 metus", - apibendrino jis.

Ukrainos prezidento kritika

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą griežtai sukritikavo Vokietiją dėl tolesnio rusiškos naftos pirkimo. Vokietija ir Vengrija blokavo embargą, sakė jis interviu stočiai BBC, kuris parodytas užvakar. „Mes nesuprantame, kaip galima duoti uždirbti pinigus, aplaistytus žmonių krauju.

Deja, kai kurios šalys tą daro", - kalbėjo prezidentas.

Su šiomis šalimis, anot jo, reikia kalbėtis, kad jos pakeistų savo poziciją. „Kai kurie mūsų draugai ir partneriai supranta, kad dabar kiti laikai, kad tai jau nėra verslo ir pinigų klausimas.

Kad tai išlikimo klausimas", - akcentavo V.Zelenskis. Jis gyrė JAV, Didžiąją Britaniją ir kelias kitas Europos šalis už ginklų tiekimą. „Tačiau mums jų vis tiek reikia daugiau ir greičiau. Svarbiausias žodis yra „dabar", - tęsė V.Zelenskis.

Pasak prezidento, jam susirūpinimą kelia laukiamas naujas Rusijos puolimas Rytų Ukrainoje. „Tačiau ten sukoncentruoti mūsų stipriausi daliniai", - patikino jis. V.Zelenskis neatmetė, kad šie bus visiškai sunaikinti. „Jie gali mus nužudyti, tačiau mirs ir patys", - teigė jis.

Ukrainos prezidentas BBC papasakojo, kodėl nuo Rusijos įsiveržimo pradžios neišvyko į užsienį, nors gavo tokių pasiūlymų. „Man ne vis tiek, kas vyksta mano šalyje. Man ne vis tiek, kas nutinka ukrainiečiams.

Aš esu vienas iš jų. Kaip aš galiu juos palikti? Tas tiesiog neįmanoma. Net tokios minties negalėjau turėti.

Neturėčiau tokios minties, jei ir nebūčiau prezidentas. Būčiau Ukrainoje. Kaip aš galiu visa tai palikti? O dabar, kai jaučiu didelę atsakomybę, negalėjau to padaryti", - sakė valstybės vadovas.

Jis taip pat pareiškė esąs įsitikinęs, kad jo išvykimas būtų buvęs naudingas priešui. „Tai būtų destabilizavę mūsų šalį. Tai būtų tikrai ją suskaldę. Ir tada nebūtų buvę tokios vieningos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, prezidento ir tautos pozicijos", - paaiškino V.Zelenskis.

Respublika.lt