Vladimiras Putinas: Dziang Dzeminis buvo „brangus Rusijos draugas“

„Kaip brangus mūsų šalies draugas, Dziang Dzeminis įnešė neįkainojamą indėlį į Rusijos ir Kinijos santykių plėtrą (...) šviesus tokio autoritetingo politiko ir nuostabaus žmogaus atminimas amžiams išliks mano širdyje“, – sakoma V. Putino užuojautos laiške Kinijos lyderiui Xi Jinpingui, apie tai pranešė Kremlius .

Trečiadienį, sulaukęs 96 metų, mirė buvęs Kinijos vadovas Dziang Dzeminis, vadovavęs šaliai permainų laikotarpiu – nuo devintojo dešimtmečio pabaigos iki naujojo tūkstantmečio, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.

„Dziang Dzeminis mirė dėl leukemijos ir daugybinio organų nepakankamumo Šanchajuje 2022 metų lapkričio 30 dieną 12.13 val., sulaukęs 96 metų“, – pranešė „Xinhua“. Jį pergyveno žmona Vang Yeping ir du sūnūs.

Dziang Dzeminis iš fabriko inžinieriaus tapo daugiausiai gyventojų turinčios pasaulio šalies vadovu ir paskatino Kiniją tapti pasauline prekybos, karine ir politine galybe, kokia ji yra dabar.

Kai 1989 metais Dziang Dzeminis lyderio poste pakeitė Den Siaopiną, šalis dar tik atsargiai žengė ekonomikos modernizacijos keliu ir buvo tarptautinė atstumtoji dėl kruvino susidorojimo su demokratiniu judėjimu Tiananmenio aikštėje.

Tačiau 2003 metais, kai Dziangas pasitraukė iš prezidento pareigų, Kinija jau buvo tapusi Pasaulio prekybos organizacijos nare, atgavusi Honkongą iš Didžiosios Britanijos, Pekinas buvo gavęs teisę rengti 2008 metų olimpines žaidynes, o pati šalis – gerokai priartėjusi prie supervalstybės statuso.

Analitikai teigia, kad Dziangas ir jo „Šanchajaus gaujos“ frakcija darė įtaką komunistų politikai dar ilgai po to, kai jis paliko aukščiausią postą, taip pat ir 2012 metais išrenkant prezidentu Si Dzinpingą. Tačiau manoma, kad jo galia silpnėjo, nes vis labiau augo Si įtaka.

Si tapo galingiausiu Kinijos politiniu veikėju nuo Mao Dzedongo laikų, neseniai užsitikrinęs tradicijas laužančią trečiąją Komunistų partijos vadovo kadenciją.

Dziangas, pagal išsilavinimą elektros inžinierius, karjeros pradžioje dirbęs gamyklose, neturėjo tokių revoliucionieriaus savybių ir autoriteto kaip jo pirmtakas Den Siaopinas, kuris jį paskyrė vadovauti naujai lyderių kartai.

Daugelio laikomas pereinamojo laikotarpio veikėju, Dziangas buvo politiškai suvaržytas po Tiananmenio įvykių.

Tačiau po 1992 metais įvykusios Den Siaopino kelionės po augančias pietines provincijas, Dziangas pasirodė esąs uolus savo globėjo „reformų ir atsivėrimo“, kuriais siekiama ištraukti Kinijos žmones iš skurdo, šalininkas.

„Pirmiausia neišsprendus (ekonominio išlikimo) problemos, būtų sunku sukurti kokią nors naują tvarką“, – 1997 metais sakė Dziangas.

Jo ministras pirmininkas Žu Rongdži toliau mažino valstybės kontrolę ekonomikai, o užsienio ryšiai, ypač su JAV, labai pagerėjo.

„Norint suploti, reikia dviejų rankų“, – 2001 metais apie Kinijos ir JAV ryšius sakė Dziangas.