"Viskas frontui": Rusijos ekonomika vis labiau pereina ant karo bėgių

Kremlius sugebėjo prisitaikyti ir nuolat pila pinigus į gynybos sektorių, tačiau ekspertai pažymi, kad BVP nėra Rusijos ekonomikos gerovės rodiklis.

Rusams kyla kainos, o rublio kursas krenta.

Rusijos Federacija vis dar vadina plataus masto invaziją į Ukrainą "specialia karine operacija", tačiau, nepaisant to, ekonomika vis labiau militarizuojasi aplink karą.

Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pakartojo sovietinį Antrojo pasaulinio karo šūkį "Viskas frontui". Todėl 2024 m. Rusijos Federacija planuoja trečdalį visų biudžeto išlaidų skirti "nacionalinei gynybai".

Okupantai planuoja karui skirti 109 mlrd. dolerių. Be to, bendra Rusijos Federacijos produkcija gynybos sektoriuje didinama dvigubai - 6 % vietoj 3 %.

Vis dėlto po 19 mėnesių trukusio visaverčio karo Rusijos Federacijos ekonominis vaizdas yra nevienareikšmis.

Rusijos ekonomika pasirodė esanti atspari, o Kremlius rado pirkėjų savo naftai. Jis taip pat sparčiai skiria pinigų gynybai finansuoti. RF užtikrina, kad Rusijos ekonomika augs 2,5 %, t. y. daugiau nei ES ir tikriausiai JAV.

Tačiau ekspertai įspėja, kad BVP rodiklis nėra Rusijos Federacijos gerovės rodiklis.

"Kai šalyje vyksta karas, bendrasis vidaus produktas yra gana prastas gerovės rodiklis", - sakė Suomijos banko Pereinamojo laikotarpio ekonomikos instituto vyresnioji patarėja Laura Solanko (Laura Solanko).

Pavyzdžiui, rublio ir dolerio kursas nukrito iki 100, o tai didina infliaciją ir kelia gyventojų nerimą.

Padidėjusios vyriausybės išlaidos ir skolinimasis smarkiai paskatino ir taip jau perkaitusią ekonomiką. Vasarą centrinis bankas greitai padidino palūkanų normas iki 13 %, nes metinė infliacija toliau didėjo.

Beveik pusė rusų teigė jaučiantys, kad kyla maisto produktų, vaistų ir statybinių medžiagų kainos. Taip pat iš Rusijos Federacijos ir toliau atsiima pinigus.