Visame pasaulyje nyksta jūrų krabų populiacija: mokslininkai mano, kad rado priežastį

Tačiau pastaraisiais metais mokslininkai užfiksavo gilėjančią krabų krizę, kuri paveikė ne tik šią rūšį, bet ir daugumą populiacijų visame pasaulyje.

Naujame tyrime Toronto universiteto Skarboro mieste mokslininkai sutelkė dėmesį į šios "krabų krizės", kuri tik gilėja, priežasties nustatymą.

Dabar mokslininkai mano, kad populiacijos mažėjimas susijęs su klimato kaita, kuri sukelia vandenynų rūgštėjimą.

Mokslininkai mano, kad tai yra viena iš "krabų krizės" priežasčių, kuri ateityje turės rimtų pasekmių visai jūrų ekosistemai.

Atlikdami tyrimą mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė Dungeness krabams. Pažymėtina, kad jie, kaip ir dauguma krabų, prastai mato, todėl jų uoslė vaidina svarbų vaidmenį daugelyje procesų, pvz:

• maisto paieškoje;
• partnerių paieškos;
• ieškant tinkamų buveinių;
• vengia plėšrūnų.

Tačiau vandenynų rūgštėjimas neigiamai veikia krabus ir verčia juos fiziškai mažiau uosti, todėl jie tiesiog praranda uoslę, negali aptikti maisto ir dar daugiau - sumažėja už uoslę atsakingų jutimo nervų aktyvumas.

Pasak tyrimo bendraautoriaus, biologijos mokslų docento Kosimo Porteuso (Cosim Porteous), tai pirmasis tyrimas, kuriame nagrinėjamas fiziologinis vandenynų rūgštėjimo poveikis krabų uoslei.

Mokslininkai pastebi, kad vandenynai, absorbuodami vis daugiau anglies dioksido, tampa vis rūgštesni - iš tiesų tai tiesioginė iškastinio kuro deginimo ir anglies dioksido taršos Žemėje pasekmė.

O dabar iš karto keli tyrimai rodo, kad tai daro įtaką vandenynų gyvių elgsenai.

Pasak Porteouso, krabai šniukštinėja vadinamuoju šniukštinėjimo procesu, kai jie, norėdami aptikti kvapus, brūkšteli savo mažomis antenomis per vandenį.

Antenų viduje yra neuronai, atsakingi už uoslę, kurie siunčia elektrinius signalus į smegenis.

Dabar tyrimai rodo, kad, veikiami vandenyno rūgštėjimo, krabai pradeda mažiau judėti; jų sensoriniai neuronai tampa perpus mažiau jautrūs kvapams.

Porteousas pastebi, kad krabai, aptikę įdomų kvapą, pradeda dažniau spragsėti.

Tačiau šio tyrimo rezultatai rodo, kad dabar krabai, norėdami aptikti kvapus, turi būti 10 kartų labiau susikaupę nei anksčiau.

Mokslininkai mano, kad yra kelios priežastys, kodėl vandenynų rūgštėjimas taip stipriai veikia krabų uoslę.

Pirma, ankstesni tyrimai parodė, kad vandenynų rūgštėjimas naikina kvapų molekules, o tai tikriausiai turi įtakos jų jungimuisi su jūrų gyvūnų kvapų receptoriais.

Antra, mokslininkai nustatė, kad vandenynų rūgštėjimas taip pat veikia krabų jutimo neuronų elektrinį aktyvumą.

Paprastai tariant, jie tampa mažiau jautrūs kvapams.

Dabar mokslininkai mano, kad krabų uoslės praradimas yra viena iš "krabų krizės" priežasčių, dėl kurios mažėja šių jūrų gyvių populiacija visame pasaulyje.

YouTube ekrano nuotr.