Vidas Rachlevičius iš Londono: Praraja, kuri skiria lietuvišką ir britišką mentalitetą

Šis faktas yra geriausia iliustracija prarajos, kuri skiria lietuvišką ir britišką mentalitetą.

Įsivaizduojate praeivių reakcijas ir vėlesnes apkalbas, jei tokį vaizdą pamatytume Vilniuje? Dugnų dugnas, visiškas.... ir t.t.

Maža to, mačiau kaip vyrų mados oazėje – Jermyn gatvėje - esančioje „Charles Tyrwhitt“ parduotuvėje tai daro ir mergina.

Tačiau čia reakcija visiškai kitokia. Aplink sustoję vyrai ir moterys stebi, kaip profesionalas dirba savo darbą.

Būtent profesionalas ir savo amato meistras (-ė), nes mes patys taip nemokam.

Be to, reikia turėti galvoje ir batų avėjimo kultūrą, ir Londono gatvių švarą – čia net žiemą moterys vaikšto su „balerinkėm“.

Pabandykit su tokia avalyne išeiti į Vilniaus gatves pavasarį... Taigi, smagu žiūrėti, kaip dirba profesionalas, stebėti jo judesius - labai panašiai, kaip geras barista ar miksologas.

O išgirstumėte jų pokalbius su klientais: esu įsitikinęs, kad tokio turinio pokalbio nesugebėtų palaikyti daug mūsų Seimo narių.

Aš jau nekalbu apie posovietiniu mentalitetu pradvokusius treninguotus taksistus su, kaip taikliai įvardijo Vladimiras Laučius, Donecko liaudies respublikos žiburėliais akyse.

To batų valytojo kostiumo kelnės, marškiniai ir liemenė – nepriekaištingai išlyginti.

Jis į savo klientą kreipiasi Sir, bet kai jis nueis į kavinę ar gretimą Jermyn gatvę pirkti naujų marškinių ir pats taps klientu, ten pardavėjas į jį kreipsis Sir.

Pavyzdžiui, „Harrods“ parduotuvėje nepažįstami bendradarbiai vienas į kitą taip pat kreipiasi Sir.

Taip per visą visuomenę nusidriekia pagarbos amatui, gerai atliktam darbui ir sąžiningai uždirbtam svarui grandinė.