Vakarų Europos lyderiai dabar nerimauja dėl to, kas gali nutikti, jei Ukraina iš tikrųjų laimės

Europos lyderiai nesutaria dėl Ukrainos: Vokietija, Prancūzija ir Italija daro užuominas Maskvai.

Nors Europos lyderiai viešai simpatizuoja Ukrainos kovai ir kai kuriais atvejais ėmėsi didelių pastangų, kad paremtų šalį, jie taip pat baiminasi, kad tai, ką Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusią savaitę pavadino Rusijos "pažeminimu", gali sukelti visai naujų problemų, sako Vakarų pareigūnai. 

Didelis susirūpinimas kyla dėl to, kad Ukrainos pergalė gali destabilizuoti Rusiją, padaryti ją dar labiau nenuspėjamą ir dar labiau atitolinti energetinių ryšių normalizavimą.

Todėl kai kurios Vakarų Europos sostinės tyliai pasisako už "veidą tausojantį" konflikto sprendimą, net jei tai kainuotų Ukrainai tam tikrą teritoriją.

Nors E. Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ne kartą sakė, kad karo veiksmų sustabdymo sąlygas turėtų nustatyti Ukraina, neseniai jie pabrėžė, kad pirmenybę teiktų ugnies nutraukimui, ir tai padarytų greičiau nei vėliau.

"Mes nekariaujame su Rusija", - praėjusią savaitę kalbėdamas Europos Parlamente Strasbūre sakė E. Macronas, pabrėždamas, kad Europos "pareiga yra palaikyti Ukrainą, kad būtų pasiektos paliaubos, o tada kuriama taika".

E. Macronas taip pat pareiškė, kad pasiekus taiką Europa turės sukurti "naują saugumo pusiausvyrą" - tokia frazė kelia nerimą Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kur ji laikoma kodu, reiškiančiu atlygį V. Putinui už tai, kad jis gali daryti įtaką tam, kas vyksta jų teritorijoje.

Panašios mintys nuskambėjo ir penktadienį per ilgą pokalbį telefonu su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu.

Po pokalbio Šolcas per "Twitter" parašė, kad jis su Putinu aptarė tris dalykus, iš kurių pirmasis buvo: "Ukrainoje turi būti kuo greičiau nutraukta ugnis".

Reikalavimas, kad Rusija nedelsiant atsitrauktų ir išvestų visas savo pajėgas iš Ukrainos teritorijos, tarp šių trijų punktų, visų pirma, nebuvo įtrauktas. Savaitgalį duodamas interviu Vokietijos naujienų portalui "T-Online", Scholzas, kuris atidėjo sunkiosios ginkluotės siuntimą į Ukrainą, sakė, kad Vokietija ir toliau rems sankcijas Rusijai, kartu pakartodamas savo raginimą ieškoti diplomatinio sprendimo.

 Praėjusią savaitę Vašingtone susitikęs su JAV prezidentu Joe Bidenu, Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi taip pat sakė, kad laikas pradėti galvoti apie taikos susitarimą.

"Sutarėme, kad turime toliau remti Ukrainą ir daryti spaudimą Maskvai, bet taip pat pradėti klausti, kaip sukurti taiką", - sakė jis žurnalistams ir pridūrė, kad šios pastangos turi apimti ir Ukrainą.

"Žmonės ... nori pagalvoti apie galimybę įvesti paliaubas ir vėl pradėti patikimas derybas.  Tokia yra dabartinė padėtis.  Manau, kad turime nuodugniai apgalvoti, kaip tai spręsti", - pareiškė M. Draghi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas "veltui" ieško "išeities Rusijai"

Net ir pabrėždami savo paramą Ukrainai, faktas, kad trijų didžiausių ES šalių vadovai priėmė beveik identiškus punktus dėl taikos derybų kaip tik tuo metu, kai Kijevas turi persvarą savo kovoje, rodo, kad ši trijulė bando spausti Ukrainos vadovus derėtis.

Kol kas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nesutinka su tuo.  

"Norime, kad Rusijos kariuomenė paliktų mūsų žemę - mes nesame Rusijos žemėje", - sakė V. Zelenskis ketvirtadienį interviu Italijos visuomeniniam transliuotojui RAI. "Mes nepadėsime Putinui išsaugoti veido, mokėdami savo teritorija. Tai būtų neteisinga." 

E. Macronas "veltui" ieškojo "išeities Rusijai", pridūrė V. Zelenskis.

Ukrainos pareigūnai teigia, kad bet kokios nuolaidos Maskvai dėl teritorijos - įskaitant Krymą - atvertų duris būsimiems Rusijos įsiveržimams į jų teritoriją.

Atsakydama į klausimą apie M. Draghi raginimą pradėti taikos derybas, valstybės sekretoriaus padėjėja Europai Karen Donfried sakė, kad nors JAV tiki, jog konfliktas galiausiai bus išspręstas diplomatinėmis priemonėmis, administracijos prioritetu išlieka pagalba Ukrainai apsiginti. 

"Šiandien daugiausia dėmesio skiriame tam, kad kuo labiau sustiprintume Ukrainos pozicijas mūšio lauke, kad atėjus laikui Ukraina turėtų kuo daugiau svertų prie derybų stalo", - penktadienį žurnalistams sakė ji. 

Neseniai 27 Vakarų šalyse atlikta apklausa parodė, kad Italijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje parama tolesniam diplomatiniam bendradarbiavimui su Rusija buvo gerokai didesnė nei JAV ar Lenkijoje.

Ta pati tendencija išryškėjo ir sprendžiant klausimą dėl pagalbos ginklais Ukrainai - parama buvo silpnesnė didžiosiose Vakarų Europos šalyse.