Ukrainos saugumu bus pasirūpinta?

Derina pozicijas

Briuselis ES šalių aptarimui pateikė ilgalaikių saugumo garantijų suteikimo Ukrainai projektą, informuoja agentūra „Bloomberg". Jos duomenimis, plane numatytas ilgalaikės karinės paramos mechanizmas bei ukrainiečių karių apmokymai.

Dokumentą, kuriuo disponuoja agentūra, šią savaitę aptars ES ambasadoriai, gruodį - ES šalių lyderiai. Taip pat projektas taps Kijevo ir G7 šalių konsultacijų pagrindu.

„Bloomberg" primena, kad kiek anksčiau šiais metais G7 šalys per NATO atstovų susitikimą sutarė abipusių įsipareigojimų rėmuose pradėti derybas su Ukraina jos saugumo klausimu. Kijevas tuomet įsipareigojo tęsti reformas, įskaitant teisėsaugos organų, teismų sistemos, saugumo ir gynybos sektorių pertvarką.

„Kai kurie pagrindiniai Kijevo sąjungininkai dvišalę sutartį siekia pasirašyti dar šiemet", - nurodoma agentūros medžiagoje.

Dabartinis projektas skirtas šių dvišalių susitarimų vystymui ir apimta tokius pasiūlymus, kaip: Prognozuojamas, efektyvus, patikimas ir ilgalaikis karinės technikos į Ukrainą tiekimas, kas lems Europos karinės pramonės mobilizaciją; Ukrainos karinių dalinių apmokymas; Bendradarbiavimo su Ukrainos karine pramone, orientuoto į potencialo augimą ir standartų suderinimą, plėtra; Ukrainos gebėjimų atsilaikyti prieš kibernetinį ir hibridinį pavojų bei dezinformaciją stiprinimas; Pagalba išminavimo darbuose ir sprendžiant galinčių sprogti šaudmenų likučių taršos klausimą; Pagalba Ukrainai vykdant su stojimo į ES procesais susijusias reformas; Šalies galimybių kontroliuoti šaunamųjų ginklų, lengvosios ginkluotės ir šaudmenų atsargų didinimas bei nelegalios prekybos jais užkardymas; Pagalba Ukrainai pereinant prie naujų energijos šaltinių bei parama stiprinant branduolinį saugumą; Keitimasis žvalgybos duomenimis ir palydovų padarytomis nuotraukomis.

Dokumente nurodoma, kad ginklų tiekimas ir toliau vyks per vadinamąjį „Europos taikos fondą". Šis mechanizmas numato, kad už Ukrainai perduotą ginkluotę Sąjungos narės gaus kompensaciją.

Agentūra atkreipė dėmesį į tai, kad diskusijos vyksta taip ES ir neišpildyto pažado iki 2024 m. kovo perduoti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių, fone.

Taip pat kyla rizika, kad gali likti nerealizuotas ES planas, pagal kurį kompensacijoms už Kijevui perduotą ginkluotę per ketverius metus turėjo būti skirta 20 mlrd. eurų. Pasak neįvardinto Europos diplomato, kai kurioms narėms, įskaitant ir Vokietiją, nepavyko susitarti dėl lėšų skyrimo sąlygų.

„Šiuo metu šalys narės tikisi susitarti bent jau dėl to, kad kitiems metams būtų skirti 5 mlrd. eurų ir prisiimti įsipareigojimai toliau remti Ukrainą", - teigia agentūra.

Kitas neįvardintas diplomatas prasitarė, kad įvairius paramos Ukrainai kanalus blokuoja Vengrija, kuri nori, kad pirma ES suderintų bendrą santykių su Kijevu strategiją.

Pasirengęs diskusijoms

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis nurodė pasiruošęs aptarti su buvusiu JAV vadovu D.Trampu konflikto Ukrainoje sureguliavimo planą.

„Pasikalbėkime su juo ir leiskime jam papasakoti, kokie žingsniai numatyti jo taikos formulėje. Aš pasirengęs. Jeigu jis tikrai turi konkretų taikos planą, jis gali juo pasidalinti su manimi", - interviu „Fox News" teigė ukrainiečių lyderis.

V.Zelenskis pabrėžė, kad bet kurios iniciatyvos, numatančios, jog Kijevui teks pripažinti Krymą ir Donbasą Rusijos teritorijomis, jis nevertins kaip taikos plano. Visgi jis sutiko, kad toks sprendimas leistų sustabdyti konfliktą.

D.Trampas ne kartą yra pareiškęs, kad tuo atveju, jeigu vėl taptų JAV prezidentu, Ukrainos konfliktą sureguliuotų per 24 valandas. Lapkričio 5 d. interviu televizijos kanalui NBC V.Zelenskis pakvietė D.Trampą į Ukrainą ir patikino, jog per 24 minutes jam išaiškins, kodėl pastarajam nepavyks per parą nutraukti konflikto. Buvęs Amerikos prezidentas, pareiškęs, kad vengia interesų konflikto, šį pasiūlymą atmetė.