Ukrainos krizę vis dar sprendžia diplomatai

Ukrainos kariai apmoko civilius kovos veiksmų Rusijos agresijos atveju. EPA - Eltos nuotr.

Svečių antplūdis

Austrijos, Slovakijos ir Čekijos užsienio reikalų ministrai Aleksanderis Šalenbergas (Alexander Schallenberg), Ivanas Korčokas ir Janas Lipavskis vakar lankėsi Kijevo kontroliuojamoje Luhansko srities dalyje. Tai pranešė Ukrainos URM vadovas Dmytro Kuleba.

„Mano kolegos iš Austrijos, Slovakijos ir Čekijos dabar kartu lankosi Luhansko Stanicoje (gyvenvietė prie sąlyčio linijos Luhansko srityje)", - pareiškė ministras.

Pasak jo, ministrai Donbase gali „pamatyti Rusijos agresijos padarinius ir Ukrainos pastangas juos įveikti".

D.Kuleba pridūrė, kad jau šiandien visi trys ministrai atvyks į Kijevą.

Vakar į Kijevą atskrido ir Vokietijos užsienio reikalų ministrė Analena Berbok (Annalena Baerbock), kuri šiandien taip pat vyksta į Donbasą.

Be to, šiandien į Ukrainą atvyks Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron), kuris atvyks tiesiai iš Maskvos ir ves derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Tai bus pirmas Prancūzijos lyderio vizitas į Ukrainą per 24 metus", - akcentavo D.Kuleba.

Jis pridūrė, kad kartu su E.Makronu į Kijevą atskris ir Prancūzijos URM vadovas Žanas Ivesas Ledrijanas (Jean Yves Le Drian). Be to, šią savaitę Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis priims Kijeve Lietuvos vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę.

Anot D.Kulebos, didelis Vakarų diplomatų ir aukštų delegacijų vizitų į Kijevą skaičius yra Rusijos „atgrasymo veiksnys".

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Analena Berbok ir Ukrainos URM vadovas Dmytro Kuleba. EPA-Eltos nuotr.

Apokaliptinės prognozės

JAV pareigūnai savaitgalį teigė, kad Kremlius prie sienos su savo provakarietiška kaimyne sutelkė 110 tūkst. karių, tačiau žvalgybos vertinimai nenustatė, ar prezidentas Vladimiras Putinas iš tikrųjų nusprendė įsiveržti.

Jie teigė, kad Rusija ruošiasi sukaupti gana dideles pajėgas - apie 150 tūkst. karių - puolimui visu frontu, iki vasario vidurio.

Tokių pajėgų pakaktų per 48 valandas užimti sostinę Kijevą, puolimo metu esą žūtų iki 50 tūkst. civilių, 25 tūkst. Ukrainos karių ir 10 tūkst. Rusijos karių, tai sukeltų iki penkių milijonų pabėgėlių antplūdį, daugiausia į Lenkiją", - pridūrė pareigūnai.

Be to, ir taip ne itin tvirtai Ukrainos ekonomikai būtų padaryta dar daugiau žalos.

D.Kuleba „Twitter" tinkle siekė numalšinti įtampą sakydamas: „Netikėkite apokaliptinėmis prognozėmis. Skirtingos sostinės turi skirtingus scenarijus, tačiau Ukraina yra pasirengusi bet kokiai įvykių raidai."

Grasina vamzdžiui

JAV vyriausybė dar kartą pagrasino Rusijai padariniais „Nord Stream 2" dujotiekiui, jei ši pradės Ukrainos puolimą.

„Jei Rusija įsiverš į Ukrainą, „Nord Stream 2" dujotiekis vienaip ar antraip nebus paleistas, o Rusija žino, kad mes savo veiksmus suderinome su savo sąjungininkais", - transliuotojui NBC sekmadienį teigė JAV prezidento Dž.Baideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džekas Salivanas (Jake Sullivan).

Paklaustas, ar Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) per savo vakarykštį pirmąjį vizitą Vašingtone viešai įsipareigos tokiai priemonei, Dž.Salivanas nurodė: „Leisiu kancleriui kalbėti pačiam už save."

Pastaruoju metu tvyro abejonės dėl „Nord Stream 2" likimo, iš dalies dėl stipraus Berlyno įsipareigojimo. JAV ir Rytų Europos šalys šiam dujotiekiui negaili kritikos.

Austrijos, Slovakijos ir Čekijos užsienio reikalų ministrai Aleksanderis Šalenbergas (kairėje), Ivanas Korčokas (antras iš kairės) ir Janas Lipavskis (viduryje) vakar lankėsi Kijevo kontroliuojamoje Luhansko srities dalyje. EPA-Eltos nuotr.

Pirmenybė diplomatijai

Sekmadienį Ukrainos prezidentūra pareiškė, kad, nepaisant visko, tikimybė išspręsti augančią įtampą su Rusija diplomatinėmis priemonėmis išlieka didesnė, nei puolimo galimybė. Toks pareiškimas padarytas, nuskambėjus JAV perspėjimams, kad Maskva ėmė dar intensyviau ruoštis invazijai į Ukrainą.

„Sąžiningai įvertinus situaciją, galima pasakyti, kad galimybė surasti diplomatinį deeskalacijos sprendimą vis dar išlieka gerokai didesnė nei tolesnės eskalacijos grėsmė", - akcentavo prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailas Podoljakas.

Patarėjas priminė, kad jau nuo praėjusių metų pavasario Rusija nuolat vykdo didelio masto karių rotaciją, manevrus ir ginkluotės dislokavimą palei Ukrainos sieną, siekdama „palaikyti nuolatinį didžiulį psichologinį spaudimą". „Mūsų žvalgybos pareigūnams ir ginkluotosioms pajėgoms tokie Rusijos veiksmai tikrai nėra netikėti", - pridūrė jis.

Proveržio nesitiki

Kremlius vakar pareiškė, kad Prancūzijos ir Rusijos lyderių susitikimas Maskvoje yra svarbus, siekiant išspręsti krizę Ukrainoje, tačiau nereikėtų tikėtis didelio proveržio.

„Situacija yra pernelyg komplikuota, kad po vieno susitikimo būtų galima tikėtis didelio proveržio", - reporteriams teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, tačiau vis vien pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo kolegos iš Prancūzijos Emanuelio Makrono susitikimą „labai svarbiu".

Pasak D.Peskovo, lyderių susitikimo metu tikimasi „reikšmingų ir ilgų diskusijų". „Pats E.Makronas nurodė V.Putinui, kad atvyksta turėdamas konkrečių siūlymų įtampai Europoje numalšinti", - pridūrė Kremliaus atstovas.