Tyrimas: Pirmą kartą nuo 1991 metų Baltarusija kuria branduolinių ginklų bazę

2023 m. Osipovičių bazėje pastačius naujas tvoras, atsirado naujas stogas, saugantis ją nuo stebėjimo iš viršaus. Toks dalykas atitinka tai, ką galima pamatyti kitose buvusiose sovietinėse branduolinėse saugyklose.

Rusijos Federacijos teritorijoje, prie sienos su Ukraina ir NATO šalimis, jau yra branduolinių kovinių galvučių dislokavimo vietų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apie tokius objektus užsiminė šių metų pradžioje.

Pasak jo, taktinių branduolinių ginklų bazės netrukus atsiras ir Baltarusijoje.

Objektas yra maždaug už 200 km į šiaurę nuo Ukrainos sienos, kariniame sandėlyje netoli Osipovičių miesto.

Kai kurių ten neseniai pastatytų objektų požymiai būdingi Rusijos Federacijos teritorijoje esančių bazių branduolinių medžiagų saugykloms.

Pavyzdžiui, naująją itin saugią teritoriją, be visos bazės apsaugos perimetro, juosia trijų lygių tvora.

Kitas požymis - dengta krovimo zona, galbūt sujungta su sovietmečiu įrengtu požeminiu bunkeriu.

Hansas Christensenas iš Amerikos mokslininkų federacijos, analizavęs šią teritoriją, mano, kad branduoliniai pokyčiai Baltarusijoje, regis, skirti tam, kad sunerimtų rytinės NATO šalys.

Tačiau naujų branduolinių ginklų kompleksų atsiradimas nesuteikia Rusijai naujo reikšmingo karinio pranašumo regione.

Rusija taktinius branduolinius ginklus apibrėžia kaip ginklus, kurių veikimo nuotolis neviršija 300 kilometrų.

Branduolinės programos yra tokios slaptos, kad Baltarusijoje gali būti ir kitų vietų su kovinėmis galvutėmis.

Kremlius taip pat galėjo kai kurias iš jų perkelti į Osipovičius.

Branduolinės galvutės paprastai laikomos netoli karinių bazių, kuriose yra galimybė pristatyti šiuos ginklus.

Įtariama branduolinių ginklų saugykla yra tame pačiame Baltarusijos regione kaip ir raketos „Iskander“, kurios gali būti naudojamos branduolinėms arba įprastinėms kovinėms galvutėms paleisti. „Iskander“ raketos Baltarusijoje pasirodė 2022 metais.

2023 m., kai Osipovičiuose esančioje bazėje buvo pastatyta nauja tvora, kad būtų sukurta didelio saugumo zona, taip pat buvo rekonstruota uždara teritorija, įskaitant sunkvežimių pakrovimo zoną, kuri dabar turi naują stogą, kad bet kokia veikla būtų apsaugota nuo stebėjimo iš viršaus.

Šios rekonstrukcijos atitinka tai, kas matoma kitose buvusiose sovietinėse branduolinių medžiagų saugyklose.

Nepriklausomas konsultantas ir buvęs Pentagono pareigūnas Viljamas Munas (William Moon) teigė, kad Osipovičių objekto dizainas su triguba tvora, vienu pagrindiniu įėjimu ir avariniu išėjimu primena Rusijos branduolinių kovinių galvučių saugyklas, kurias jis matė iš arti.

Be papildomo saugumo sluoksnio, jis taip pat tikisi, kad bus įrengta atskira patalpa Rusijos kariniam daliniui, atsakingam už branduolines galvutes.

Prie įvažiavimo į saugyklą pastatyti trys nauji pastatai, kurie, atrodo, skirti administracinėms reikmėms arba kareivinėms, o kitą teritoriją valo buldozeriai.

2023 m. prie įvažiavimo į trigubos tvoros teritoriją atsirado patikros postas - dengta patikros zona šalia sargybos būdelės.

Pasak Maiklo Duitzmano iš Middlebury instituto, tokio tipo statiniai per pastaruosius du dešimtmečius tapo neatsiejama Rusijos Federacijos branduolinių objektų dalimi.

Pastarosiomis savaitėmis galėjo būti pradėtos naujų pastatų statybos.

Pranešama, kad detalės dar neaiškios, tačiau akivaizdu, kad statybos įžengė į naują etapą.

Objekto apsaugai taip pat buvo perkelta priešlėktuvinės gynybos sistema.

Nuo rugsėjo mėnesio viena iš oro gynybos mašinų buvo dislokuota lauke maždaug už pusantro kilometro nuo bunkerio.

Pasak buvusio Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) analitinio centro vadovo Viljamo Alberko (William Alberk),

Sovietų Sąjunga Osipovičiuose ir jų apylinkėse branduolinių raketų brigadas pradėjo dislokuoti septintajame dešimtmetyje.

1991 m. žlugus SSRS, visi branduoliniai ginklai iš Baltarusijos buvo išvežti.