Tik geros naujienos: penkios pozityvios istorijos jūsų dienai praskaidrinti

1. ES susitarė uždrausti importuoti produktus, kurie skatina miškų kirtimą

Iš viso nuo 1990 m. iki 2020 m. dėl miškų kirtimo pasaulyje buvo prarastas didesnis plotas nei ES.

Iš dalies dėl to kaltas Europos vartojimo lygis, dėl kurio visame pasaulyje prarandama apie 10 proc. miškų.

Gera žinia ta, kad ES įstatymų leidėjai ir vyriausybės susitarė priimti naują įstatymą, kuriuo būtų užtikrinta, kad regione parduodami produktai būtų ekologiškesni.

Įmonės turės įrodyti, kad nuo 2021 m. jų importuojamos prekės nesukėlė miškų kirtimo ar nykimo bet kurioje pasaulio vietoje ir kad jos atitinka žmogaus teisių ir vietinių gyventojų apsaugos taisykles kilmės šalyje.

Europos Parlamento Aplinkos komitetas šį susitarimą pavadino "pirmuoju pasaulyje" ir teigė, kad jis susijęs su "kava, kurią geriame ryte, šokoladu, kurį valgome, medžio anglimi, kurią naudojame kepsninėse, popieriumi, kurį naudojame knygose".

2. Robotai padeda gydytojams nustatyti ankstyvąjį reumatoidinį artritą

Robotų atėjimas į darbo vietas jau dešimtmečius kelia nerimą.

Tačiau dabar, kai iš tikrųjų atsiranda humanoidinių robotų, situacija keičiasi ir kai kurie į robotus žiūri kaip į perspektyvius komandos narius, o ne konkurentus.

Danijoje naujas klinikinis robotas žada sutrumpinti ilgas ligoninių laukimo eiles atlikdamas automatinius ultragarsinius potencialių reumatoidiniu artritu sergančių pacientų tyrimus.

Robotų atliekamų skenavimų spartos neįmanoma prilyginti žmonėms, o laiku atliktas skenavimas galiausiai gali išgelbėti gyvybę.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje reumatoidiniu artritu serga iki 14 mln. žmonių.

Automatizuotas klinikinis robotas, pavadintas ARTHUR, naudodamasis robotine ranka metodiškai skenuoja vienuolika kiekvienos rankos sąnarių - ši procedūra dažnai atskleidžia ankstyvus ligos požymius.

3. Per pastaruosius 50 metų laukinė gamta visoje Europoje labai išaugo.

Gamtosaugos organizacijų koalicija periodiškai skelbia ataskaitas apie tai, kaip keičiasi gyvūnų populiacijos visoje Europoje. Oksfordo universitete įsikūręs mokslinis internetinis leidinys "Mūsų pasaulis duomenyse" (Our World in Data) juos stebi.

Iki XX a. pirmosios pusės dėl tūkstančius metų trukusios medžioklės, išnaudojimo ir buveinių nykimo daugelio Europos žinduolių populiacija sumažėjo iki vos dalies istorinio lygio.

Tačiau per pastaruosius 50 metų jų skaičius visoje Europoje smarkiai išaugo.

Barsukų populiacija padvigubėjo, o ūdrų skaičius vidutiniškai patrigubėjo.

Tauriųjų elnių populiacija padidėjo daugiau nei tris kartus. Bebrų, europinių stumbrų ir iberinių lūšių skaičius taip pat yra daug didesnis nei anksčiau.

Kaip Europai pavyko pasiekti šią sėkmės istoriją?

Kaip teigiama leidinyje "Mūsų pasaulis duomenyse", pirmiausia sustabdžius veiklą, dėl kurios buvo naikinami žinduoliai.

Svarbiausia buvo veiksminga apsauga nuo medžioklės, pernelyg intensyvaus naudojimo ir buveinių naikinimo.

Jie teigia, kad labai svarbus buvo gamtosaugininkų ir jų rėmėjų darbas.

Kovojant už laukinės gamtos apsaugos politiką ir medžioklės kvotas, tokių žmonių kaip jūs atsidavimas yra šio laukinių žinduolių sugrįžimo pagrindas. be good news.

4. Naujas mokslinis straipsnis patvirtino, kokią galią turi keiksmažodžiai

Naujuose tyrimuose teigiama, kad keikdamiesi galite tapti laimingesni, žvalesni, atsparesni skausmui ir padidinti dėmesį bei atmintį.

Poveikis gali turėti įvairių psichologinių, kognityvinių ir emocinių pasekmių.

Tyrimo metu keiksmažodžius leidžiantys tiriamieji galėjo ilgiau išlaikyti rankas kibire su lediniu vandeniu nei nevartonatys keiksmažodžių.

Taip pat įrodyta, kad keiksmažodžių skandavimas padidino raumenų darbingumą atliekant fizinius pratimus.

Žinutės, kuriose yra keiksmažodžių, vertinamos kaip nuoširdesnės nei tos, kuriose jų nėra.

Žinoma, tai nereiškia, kad turėtumėte keiktis nuolat.

Keiksmažodžiai gali reikšti agresiją, todėl svarbiausia yra kontekstas. Tačiau, jei jie vartojami protingai, gali būti jums naudingi.

5. Nemokamas orkestro visų Beethoveno simfonijų atlikimas per šias Kalėdas

Garsus dirigentas Gustavo Dudamelis tiki, kad muzika turi galią gydyti, vienyti ir įkvėpti. Atsižvelgdamas į tai, jis nusprendė padovanoti dovaną popremjeriniam pasauliui.

Dudamelis viešai paskelbė visų devynių L. van Beethoveno simfonijų vaizdo įrašus, kuriuos prestižinis Venesuelos Simono Bolivaro simfoninis orkestras atliko nuostabiame Barselonos Palau de la Música Catalana.

Palau de la Música sutiko, kad vaizdo įrašai būtų paskelbti, ir šį Kalėdų sezoną su jais gali susipažinti visi.

Daugybė tyrimų parodė, kad klasikinės muzikos klausymasis gali pagerinti smegenų veiklą ir miego režimą, imuninę sistemą ir streso lygį. Dudamelio nuomone, ji taip pat gali padėti sielai.

"Tikiu, kad muzika, menas atliks labai svarbų vaidmenį atsigaunant visuomenei po pandemijos, mūsų sieloms, mūsų psichikai", - sakė jis.

Šaltinis: euronews.com

Jei jums patiko Gerųjų naujienų apžvalga, geriausia, ką galite padaryti, tai šiuo straipsniu pasidalyti su draugais ir palikti mums komentarą.