„Tai yra dugnas": Rusijos dujų eksportas smuko iki 1985 metų lygio

2023 m. pabaigoje "Gazprom" pardavė apie 69 mlrd. kubinių metrų dujų eksportui - mažiausią kiekį nuo 1985 m., apskaičiavo "Reuters".

Palyginti su 2022 m. (100,9 mlrd. kubinių metrų), kurie ir taip buvo prasčiausi metai bendrovės istorijoje, į užsienį pumpuojamų dujų kiekis sumažėjo dar trečdaliu.

Palyginti su prieškariniu lygiu (185 mlrd. kubinių metrų 2021 m.), "Gazprom" eksportas išaugo tris kartus.

Tiekimas į Europą sumažėjo iki 28 mlrd. kubinių metrų - iki XX a. septintojo dešimtmečio antrosios pusės lygio.

Palyginimui: 1975 m. SSRS per metus į Europos šalis perpumpavo 19,3 mlrd. kubinių metrų, o 1980 m., sudarius didelę sutartį su Vokietija, - 54,8 mlrd. kubinių metrų.

Šiais metais Kinija per dujotiekį "Power of Siberia" įsigijo rekordinį kiekį - 23 mlrd. kubinių metrų.

Tačiau tai kompensavo tik aštuntadalį buvusio eksporto į Europos Sąjungą (180 mlrd. kubinių metrų).

"Tai dugnas, šiemet mes peržengsime eksporto ir gavybos (dujų) dugną, ir nuo šio dugno tęsime toliau.

Bloga žinia ta, kad šis atsitraukimas, papildomas augimas, bus lėtas", - dujų forume Maskvoje sakė Energetikos ir finansų instituto tyrimų ir plėtros direktorius Aleksejus Belogorjevas.

Kremlius tikisi, kad Kinija padidins dujų pirkimą penkis kartus - iki 100 mlrd. kubinių metrų per metus.

Tačiau, remiantis prognozėmis, Kinijos importuojamų dujų poreikis iki 2030 m. išaugs tik 80 mlrd. kubinių metrų, o visas šis kiekis jau yra užkontraktuotas, įskaitant dujas iš Turkmėnistano ir suskystintas gamtines dujas, pažymi Belogorjevas.

2024 m. baigiasi Rusijos dujų tranzito per Ukrainą sutartis, o tai reiškia, kad tiekimas į Europą gali ir toliau mažėti.

Atkurti prarastas eksporto apimtis per ateinančius 10 metų bus nerealu, sako VEB vyriausiasis ekonomistas Andrejus Klepachas: "Net atsižvelgdami į esamas ir planuojamas sutartis su Kinija, negalėsime kompensuoti beveik 100 mlrd. kubinių metrų praradimo".

Remiantis Belogorijevo prognoze, kartu su sumažėjusiu tiekimu į Europą, eksportas į Turkiją taip pat stagnuos.

O kas nutiks su dujų paklausa Kinijoje po 2030 m. - atviras klausimas, tęsia ekspertas.

Prezidentas Vladimiras Putinas primygtinai siūlo Pekinui tiesti naują dujotiekį, pavadintą "Galia Sibiras-2".

Ir nors šis projektas per metus du kartus buvo aptartas derybose su Kinijos prezidentu Xi Jinyinu, ilgai laukta sutartis taip ir nebuvo pasirašyta.

Pasak dienraščio "The South China Morning Post", kliuvinys buvo kaina: jau dabar pirkdama rusiškas dujas perpus pigiau nei Turkija ir Europa, Kinija tikisi naujų nuolaidų, be to, ji nenori investuoti nė vieno juanio į statybas.

Daugiamilijardinę sąskaitą už dujotiekį, pagal Pekino sumanymą, turėtų visiškai apmokėti "Gazprom".

Kadaise galinga valstybinė korporacija, valdanti didžiausius pasaulyje įrodytus dujų išteklius, vargu ar gali sau leisti naująjį megaprojektą.

Per metus iki 2023 m. birželio 30 d. "Gazprom" patyrė trilijoną rublių grynųjų nuostolių, patyrė grynųjų pinigų trūkumą ir turėjo išleisti du trečdalius savo grynųjų pinigų atsargų.

Pirmąjį pusmetį "Gazprom" gavyba smuko ketvirtadaliu, palyginti su prieškariniu lygiu - tai rekordas šalies dujų pramonės istorijoje.

Siekdamos pataisyti "Gazprom" balansą, valdžios institucijos smarkiai didina dujų tarifus Rusijoje.

Nuo 2024 m. liepos mėn. jie bus padidinti 11,2 proc., o nuo 2025 m. liepos mėn. - dar 8,2 proc. Iš viso per dvejus metus dujos gyventojams pabrangs 20 proc., o nuo karo pradžios - 34 proc.

Iki 2025 m. "Gazprom" gali gauti dar trilijoną rublių nuostolių dėl mažesnių pajamų, didesnės mokesčių naštos ir būtinybės mokėti už dujofikavimo programą, lapkričio mėn. sakė Valstybės Dūmos energetikos komiteto vadovas Pavelas Zavalnas.

Pasak jo, eksporto "nebus", o išlaidos "išliks".