Tai, kas padaryta Rusijos naftos ir dujų pramonei, anksčiau būtų įvardijama kaip kenkėjiška veikla

Žymus rusų ekonomistas pastebėjo, jog tai, ką Putinas padarė Rusijos naftos ir dujų pramonei, anksčiau būtų įvardijama kaip kenkėjiška veikla.

Tuo metu pačioje Rusijoje esą jau trūksta benzino ir dyzelino, rengiamasi drausti šių produktų eksportą.

„Sustabdęs rusiškų dujų eksportą į Europą, dabar Putinas padarė taip, kad nutrūko naftos eksportas iš Rusijos Juodosios jūros uostų. Putinas susidorojo su Rusijos dujų pramone, o dabar ėmėsi naikinti naftos“, – apibendrino ekonomistas.

M. Krutichinas prognozuoja, kad kitą neapgalvotą žingsnį Putinas turėtų žengti Baltijoje, kad ir čia užsidarytų dar laisvas kanalas rusiškų energijos išteklių eksportui.

Pinigus gauna, bet negali išleisti

Pasak ekonomisto, iki karo apie 60 proc. Rusijos valstybės biudžeto buvo surenkama iš naftos ir dujų pramonės. Labiausiai šis sektorius nukentėjo ne sumažėjus dujų eksportui ar Rusijai užkirtus prieigą prie modernių aukštųjų technologijų, o įvedus rusiškos naftos kainos ribą pasaulio rinkose.

Kaip žinoma, bendradarbiaudama su Viršutinės kainos ribos koalicija ES nuo 2022 m. gruodžio 5 d. Rusijos kilmės arba iš Rusijos eksportuojamai žaliai naftai, naftos alyvai ir alyvai, gautai iš bituminių mineralų, nustatė viršutinę 60 JAV dolerių už barelį kainos ribą.

„Nuo tada Rusijos pajamos iš dujų ir naftos sektoriaus sumažėjo apie 42 procentus“, – žurnalistės Julijos Latyninos TV laidai teigė M. Krutichinas.

Ekonomistas šaipėsi iš Rusijos politikių ir valdininkų, kurie pastaruoju metu viešai giriasi, esą Vakarų sankcijos sėkmingai apeinamos ir kone neturi jokios įtakos Rusijos gaunamoms pajamoms.

Rusija esą sugeba apgauti sankcijų prievaizdus ir prekiauja nafta gerokai didesne nei nustatyta – 71-74 JAV dolerių už barelį kaina. Ir netgi gauna daugiau pajamų nei prieš sankcijų įvedimą.

M. Krutichinas pabandė įvertinti, kokios ko vertos šios pajamos. Ekonomistas pripažino, kad rusai galbūt iš tikrųjų išmoko apgaudinėti, apeiti sankcijas ir parduoda naftą brangiau nei leidžiama. Be to, pakeitę naftos kainos formulę deklaruoja, kad iš naftos eksporto gaunamos pajamos išaugo.

Jos esą net didesnės nei prieš sankcijas ir ribos įvedimą. Kita vertus, Rusija skelbia, kad naftos eksportą vieną mėnesį sumažino 0,5 mln. barelių per parą, kitą – dar 0,3 mln. barelių per parą.

„Taigi, viena vertus lyg ir gauna daugiau pajamų, kita vertus, eksportuojamų barelių mažėja – Rusija naftos eksportuoja mažiau“, – pastebėjo ekonomistas.

Vis dėlto M. Krutichinas mano, kad Rusija negali pasinaudoti pinigais, kuriuos uždirba iš naftos. Mat daugiausia pajamų už eksportuojamą naftą Rusija gauna Kinijos juaniais ir Indijos rupijomis.

„Didžioji dalis valiutos rezervo dabar laikoma juaniais. Kinijoje Rusija labai daug visko perka, nes Vakaruose ką nors nusipirkti sudėtinga, net kontrabanda per kitas šalis.

Kitas daug rusiškos naftos perkantis klientas yra Indija. Indija labai apsidžiaugė, kad gali įsigyti pigios rusiškos naftos ir labai padidino importuojamus kiekius“, – pasakojo M. Krutichinas.

Bet po dviejų mėnesį, pasak ekonomisto, kilo „problemėlė“. Pasirodo, Indija už naftą moka ne JAV doleriais, o rupijomis. O tų rupijų jau susikaupė tiek, kad nėra kur jų dėti.

Neoficialiais duomenimis, šiuo metu Rusija sukaupė rupijų už 59 mlrd. JAV dolerių.

Rupijos kompanijos rupijas milžiniškais kiekiais kaupia bankuose Indijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Omane, kitose arabų šalyse.

„Tų rupijų nėra kur dėti, nes Indijoje nelabai ką gali nusipirkti. Konvertuoti į tvirtas valiutas labai sudėtinga. Ėmė konvertuoti į juanius. Bet už juanius dolerių irgi nenusipirksi.

Norint konvertuoti didelę sumą, reikia prašyti Kinijos valdžios leidimo. Neseniai net buvo pripažinta, kad Rusijos rublio kritimas dolerio atžvilgiu įvyko dėl dolerių bado. Nes vietoje dolerių Rusija dabar gauna juanius ir rupijas“, – pastebėjo M. Krutichinas.

Ekonomistas juokėsi, kad be dolerių Rusijai labai sunku. Net Rusijoje jų nenupirksi, nebent mokėtum didžiulę kainą. O įmonėms dolerių verkiant reikia. Net tam, kad ką nors nusipirktų Kirgizijoje ar kitoje „draugiškoje“ šalyje.

„Visa tai yra iškreipto Rusijos naftos eksporto, vykstančio karo ir sankcijų sąlygomis, pasekmė“, – apibendrino M. Krutichinas.

Trūksta degalų civiliams

Ekonomistas priminė, kad šiuo metu kainos riba taikoma ne tik rusiškai žaliavinei naftai, bet ir naftos produktams. Todėl šiuos atpigusius produktus pradėjo pirkti tokios šalys kaip Saudo Arabija, kur mazutas masiškai naudojamas elektros energijai gaminti.

Arabams dabar apsimoka pirkti pigų rusišką mazutą, o brangesnį savąjį perdirbti į naftos produktus arba eksportuoti. „Jiems tai puikus verslas“, – sakė M. Krutichinas.

Tokios Putino naftos politikos netikėtas rezultatas tas, pačioje Rusijoje pradėjo trūkti naftos produktų, ypač benzino ir dyzelino.

„Prieš mėnesį Rusijos vyriausybė perspėjo naftos kompanijas, kad joms toliau dideliais kiekiais eksportuojant naftos produktus šalyje pradės trūkti benzino.

Tokiu atveju, perspėjo valdžia, bus įvestas naftos produktų – benzino ir dyzelino – eksporto draudimas“, – pasakojo M. Krutichinas.

Ekonomistas paaiškino, kad pastaruoju metu iš Pietų Rusijos ateina pranešimai, kad žmonės nebegali įsigyti degalų savo poreikiams, nes visus degalus su Ukraina besiribojančiose srityse ir okupuotose Ukrainos teritorijoje sunaudoja kariškiai.

Degalai tiekiami tankams, pėstininkų mašinoms ir kariniams sunkvežimiams, o civiliams jų nebelieka. Juolab kad Rusijos naftos kompanijos suprato, kad pardavinėti naftos produktus vidaus rinkoje neapsimoka. Pelningiau juos eksportuoti. To pasekmė – degalų deficitas šalyje.

M. Krutichinas skaičiuoja, kad biržos benzino kaina dabar Rusijoje yra 75 rubliai už toną. Privatus didmenininkas biržoje įsigyja benziną po 65-70 rublių. Bet tokia kaina parduoti vartotojams negali, nes vietos valdžia draudžia kelti kainas.

„Anksčiau kompanijoms, kurios pigiai realizuodavo produktus degalinėse, nuostolius kompensuodavo valstybė. Dabar kompensacija sumažinta perpus. Kas lieka šioms kompanijoms? Jos daugiau produktų išveža iš šalies. Išvežtų ir daugiau, tačiau pradėjo mažėti pajamos ir užsienyje“, – teigė ekonomistas.

Be to Rusijoje esą jau baigiasi rentabilūs naftos gavybos telkiniai, o naujų neeksploatuojama, naftos gavyba šalyje traukiasi. Pasak M. Krutichino, rusai dar 2019 m. suprato ir prisipažino: jeigu niekas nesikeis, iki 2035 m. Rusija praras apie 40 proc. naftos gavybos.

„Dabar, kai vykdoma intensyvi naftos telkinių eksploatacija, galime tikėtis, kad šį lygį pasieksime per ateinančius dvejus metus“, – prognozavo M. Krutichinas.

Juodoji naftos skylė

Alfa.lt primena, kad šių metų liepą nutraukusi grūdų susitarimą, pagal kurį leista eksportuoti ukrainietiškus grūdus, Rusija paskelbė, kad bet kurį laivą, plaukiantį į Ukrainos uostus, laikys karo taikiniu. Ukraina į tai atsakė veidrodiniu principu.

Ukraina ne tik paskelbė, kad visi laivai, plaukiantys į Rusijos uostus ir iš jų, bus laikomi teisėtais kariniais taikiniais, plukdančiais karinę produkciją, bet ir pranešė navigacijos tarnyboms, kad „uždengs“ ir paskelbs padidinto pavojaus zona milžinišką akvatoriją nuo Kerčės sąsiaurio iki Izmajilo.

„Rusijai tai gresia didžiuliais nuostoliais. Įsivaizduokite, kiek kainuos visų laivų, plaukiančių Juodąja jūra į Rusijos ar Ukrainos uostus, draudimas. Gali atsitikti, kad draudimo kaštai padarys rusiškos naftos eksportą visiškai nerentabiliu“, – komentavo ekonomistas.

M. Krutichinas paaiškino, kad į šiuos tanklaivius Rusijos Novorosijsko ir Tuapsės uostuose kraunama Rusijos ir Kazachstano nafta ir naftos produktai. Paskui šie pilni laivai keliauja Juodąja jūra arba į Turkijos, arba per Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius – į pasaulio rinkas.

Tačiau dabar šis kelias užsidarė – Rusija beveik nebeplukdo naftos iš Novorosijsko.

Iki šiol per Juodąją jūrą Rusija išveždavo maždaug 20 proc. visos eksportuojamos naftos.

„Anksčiau iš Novorosijsko per savaitę išplaukdavo 7 nafta pakrauti tanklaiviai. Vėliau – 5. O po ukrainiečių atakos prieš vieną tokių tanklaivių – 1 per savaitę. Tai 100 tūkst. barelių per parą – juokingas kiekis, nes anksčiau pakraudavo 600-750 tūkst. barelių.

Paskui paaiškėjo, kad labai pabrango draudimas. Dabar didelio tanklaivio, plaukiančio iš Juodosios jūros į Indiją, draudimas kainuoja apie 1 mln. JAV dolerių. Draudimo kaina išaugo pusantro karto. Matome, kad kai kurių tanklaivių kompanijos, pirmiausia Graikijos, atsisako siųsti laivus į Novorosijską“, – teigė M. Krutichinas.

Pasak ekonomisto, Rusijos naftos eksportas mažėja ne dėl OPEC sprendimų sumažinti gavybą ar Vakarų nustatytų kainos ribų. Kenčia ne tik Rusija, bet ir Kazachstanas, ir šioje šalyje naftos gavybą vykdančios Italijos, Kinijos, Amerikos, Prancūzijos kompanijos.

„Juodojoje jūroje susiformavo juodoji naftos skylė“, – apibendrino M. Krutichinas.

Putinas – kenkėjas

Žinomas rusų ekonomistas ir vienas geriausių energetikos ekspertų mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo „strateginiais sprendimais“ padarė ir toliau daro didžiulę žalą savo šaliai.

„Tai, ką Putinas padarė Rusijos naftos ir dujų pramonei, anksčiau būtų vadinama sąmoninga kenkėjiška veikla (vreditelstvo – rus.). Iš pradžių jis pasirinko principą „ne su užsienio kompanijomis, bet vietoje užsienio kompanijų“. Nuo 2000 metų Rusija diskriminavo užsienio investuotojus.

Uždraudė jiems išduoti leidimus naftos gavybai iš didelių sausumos telkinių ir dirbti vieniems, be partnerių Rusijoje, jūroje. Iš esmės išgujo užsienio kompanijas iš naftos ir dujų sektoriaus, palikdamos tik aptarnavimo veiklą.

Kelias likusias stambias užsienio kompanijas pakeitė valstybinė „Rosneft“, kurios komercinė veikla labai abejotina“, – dėstė M. Krutichinas.

Vėliau prasidėjo dar agresyvesni veiksmai. Nuo 2021 m. balandžio ir 2022 m. Putinas pradėjo stabdyti rusiškų dujų eksportą į Europos rinką.

„O juk tai buvo kone vienintelė patikima „Gazprom“ eksporto rinka, kurioje „Gazprom“ buvo monopolininkas. Bet Putinas nužudė „Gazprom“ eksportą. Ne todėl, kad europiečiai nepirko dujų ar įvedė sankcijas.

Putinas pats nusprendė įšaldyti dujų eksportą į Europą, kad sušaldytų europiečius ir šie keliais atšliaužtų, atgailautų ir nutrauktų paramą Ukrainai. Europa nepakluso.

O Putinas apsigavo ir prarado rinką, nors žinojo, kad kitos rinkos šioms dujoms nėra“, – šypsojosi M. Krutichinas.

Oficialiais duomenimis, Rusijos dujų eksportas sumažėjo 20 proc., o „Gazprom“ pajamos krito dar labiau.

„Dabar Putinas Juodojoje jūroje iškrėtė tokius dalykus, kad Rusija negali eksportuoti ne tik grūdų, bet ir rusiškos naftos. Putinas susidorojo su Rusijos dujų pramone, o dabar ėmėsi naikinti naftos.

Daro viską, kad naftos eksportas Juodąja jūra sustotų.

Dabar turbūt turėtų ką nors iškrėsti Baltijoje“, – svarstė žinomas rusų ekonomistas.

Parengė Arvydas Jockus

alfa.lt