Švedijos gaujose kariauja vaikai

Vaikai kariai

Egzekucijos stiliaus apšaudymai, kuriuos vykdo „vaikai kariai", daugiabučiuose sprogstančios bombos, vendetos taikiniu tampantys nekalti giminės ir ryto žinios, kuriose pranešama apie per naktį žuvusias aukas - tokia dabar yra nerimą kelianti šios šiaip jau ramios šalies kasdienybė.

„Jokioje kitoje Europos šalyje to nepamatysi", - pabrėžė ministras pirmininkas Ulfas Kristersonas (Ulf Kristersson), prisiekęs susidoroti su gaujomis. - Švedijos įstatymai nėra skirti kovoti su gaujomis ir vaikais kariais. Tačiau dabar tai pakeisime."

Gaujų karai dėl narkotikų rinkos kontrolės Švedijoje rusena jau dešimtmetį, tačiau šių metų pradžioje padėtis drastiškai pasikeitė, kai dėl vidaus nesutarimų išpuolių taikiniais tapo ir gaujų narių artimieji.

Rugsėjo 13 d. T.Kervino name už 70 km į šiaurę nuo Stokholmo esančioje Upsaloje iššautos kulkos buvo skirtos liūdnai pagarsėjusios gaujos „Foxtrot" vadeivos Ravos Madžido (Rawa Majid), pravarde „Kurdų lapė", anytai. Jai pavyko išsigelbėti, moteris liko sveika ir gyva.

Nežino gailesčio

„Nežinojau, kad jiedu yra giminės", - teigė T.Kervinas. - Būtent todėl tiek daug žmonių dabar bijo - tie, kurie tame dalyvauja, visur turi draugų ir giminių."

„Ši nauja nusikaltėlių karta nežino gailesčio", - tikino Garipas Gunesas (Garip Gunes). Jis įsteigė jaunimo futbolo komandą, kad skurdaus Stokholmo Rinkebio priemiesčio vaikai nepakliūtų į bėdą.

„Daugelis tėvų nerimauja dėl savo vaikų ir niekur jų neleidžia, nebent tik į mokyklą ar futbolo treniruotes. Jie nerimauja, kad jie gali pakliūti į susišaudymą", - naujienų agentūrai AFP atviravo jis.

Kriminologijos profesorius Felipė Estrada Dorneris (Felipe Estrada Dorner) iš Stokholmo Universiteto AFP paaiškino, kad padėtis tapo visiškai nevaldoma. „Gaujos užpuldinėja ir artimuosius bei tuos, kurie yra visiškai nesusiję su šiais konfliktais. Tai didelis ligi šiol vyravusių smurto tendencijų pokytis", - pabrėžė jis.

Policija pranešė, kad šiais metais per 314 susišaudymų jau žuvo keturiasdešimt septyni žmonės, kai 2016 m. tokių aukų skaičius tesiekė septynias.

Nevykusi integracija

Ir aukos, ir nusikaltėliai kuo toliau, tuo labiau jaunėja.

Nacionalinė nusikaltimų prevencijos taryba šį mėnesį pranešė, kad pernai policija atliko 336 tyrimus dėl 15-17 metų paauglių neteisėtai turimų ginklų. Tai - aštuonis kartus daugiau nei prieš dešimtį metų.

Užsakomosioms žmogžudystėms vykdyti gaujos dabar samdo vaikus, kuriems kartais net nėra 15 m., puikiai žinodamos, kad jie į kalėjimą sėsti negali.

„Vaikai eina pas nusikaltėlių gaujas ir siūlosi vykdyti žmogžudystes", teigė Švedijos policijos vadas Andersas Tornbergas (Anders Thornberg).

„Šie vaikai net nežino, kaip elgtis su tais ginklais", - akcentavo F.Estrada Dorneris. - Todėl neretai sužalojami ar žūva ir nekalti praeiviai."

Netoli Upsalos esančiame Gotsundos priemiestyje gyvenanti Ebtesama Aborvard (Ebtesam Abowarrad) tam pritarė ir neslėpė, kad žmonėms baisu.

„Vienintelis skirtumas dabar tas, kad jie šaudo visur. Gatvėse daugiau nieko nebematau", - naujienų agentūrai pasakojo 40 m. motina.

Daugelis jaunų gaujų narių jau metų metus yra socialinių tarnybų akiratyje, pasakojo buvusi teisininkė ir knygos apie jaunuosius gaujų narius „Mitt ibland oss" (Tarp mūsų) autorė Evina Ketin (Evin Cetin).

„Šiuos vaikus apmoko nusikaltėliai - jie gyvena, valgo ir kvėpuoja smurto kultūroje, - nurodė ji. - Daugelio iš jų akys žvelgia į niekur. Jie nevertina savo gyvybių."

Premjeras U.Kristersonas dėl organizuoto nusikalstamumo augimo kaltina naivumą imigrantų atžvilgiu.

„Tokioje padėtyje atsidūrėme dėl neatsakingos imigracijos politikos ir nevykusios integracijos", - pabrėžė konservatorių partijai priklausantis vadovas.

Nebesuskaičiuoja

E.Ketin nuomone, integracijos problema yra tampriai susijusi su imigrantų bendruomenių segregacija.

„Kaip galėjo jauni švedai, gyvenantys vienoje iš turtingiausių pasaulio šalių, nusiristi iki to, kad norėtų žudyti, ir dar be to savo geriausius draugus? - klausė ji. - Tai daug ką pasako apie segregaciją, apie sąlygas, kuriose jie auga ir apie atskirtį, kurią jie patiria."

26 m. Sakarija Hirši (Sakariya Hirsi) iš Tenstos, imigrantų gausiai apgyvendinto Stokholmo priemiesčio, per smurtinius išpuolius neteko keleto savo draugų.

2020 m. jis įsteigė „Kolektyvinės širdgėlos" grupę, kad padėtų šeimoms išgyventi netektis ir stengtis, kad padėtis pasikeistų. Viename iš paskutinių grupės susitikimų Botkyrkos priemiestyje 23 m. Aleksandras Zadruznas (Aleksandr Zadruzn) teigė nebesuskaičiuojantis kiek jo draugų žuvo: „Sakydavau, kad mūsų vaikai išauga per greitai, bet... mūsų vaikai išauga per greitai, bet... mūsų vaikai net nesulaukia pilnametystės."