Sulaukęs 100 metų mirė buvęs JAV valstybės sekretorius Henris Kisindžeris

H. Kisindžeris gimė 1923 m. gegužės 27 d. Fiurte, Vokietijoje, religingoje žydų šeimoje.

Vokietijoje priėmus žydams nepalankius įstatymus, jo šeima paliko šalį ir pabėgo į Jungtines Amerikos Valstijas.

Ten jis pasikeitė vardą Heinzas Alfredas Kisindžeris į Henris Kisindžeris.

1943 m. H. Kisindžeris gavo JAV pilietybę ir išvyko tarnauti į kariuomenę, kur dirbo vertėju, o vėliau dirbo Vokietijos Heseno žemės kontržvalgybos korpuse.

1947 m. įstojo į Harvardo universitetą, kur įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį, o vėliau tapo doktorantu.

Nuo 1954 m. iki 1969 m. jis buvo šio universiteto dėstytojas.

Politinė Kisindžerio karjera prasidėjo septintojo dešimtmečio pabaigoje. Jis buvo prezidentų Dvaito Eizenhauerio (Dwight Eisenhower), Džono F. Kenedžio (John F. Kennedy) ir Lindono Džonsono (Lyndon Johnson) saugumo konsultantas, dirbo nusiginklavimo ir ginklų kontrolės agentūroje.

1969 m. Kisindžeris tapo JAV nacionalinio saugumo patarėju. Nuo 1973 m. rugsėjo mėn. jis lygiagrečiai dirbo valstybės sekretoriumi.

Šį postą paliko 1977 m.

Kisindžeris buvo valstybės sekretorius, kai JAV prezidentai buvo Ričardas Niksonas ir Džeraldas Fondas.

Jis tapo vienu iš Amerikos "lankstaus atsako" doktrinos autorių, šaltojo karo metu pasisakė už Rytų ir Vakarų santykių atpalaidavimą, taip pat už branduolinių ginklų kontrolės įvedimą.

Jo pastangomis buvo pasirašyta Sovietų Sąjungos ir Amerikos strateginės ginkluotės apribojimo sutartis (OSV-1, 1972 m.) ir Antibalistinių raketų sutartis (1972 m., JAV iš sutarties pasitraukė 2002 m.).

Kisindžeris taip pat svariai prisidėjo prie keturšalės Vakarų Berlyno sutarties (1971 m.) ir Paryžiaus susitarimų dėl karo veiksmų nutraukimo ir taikos atkūrimo Vietname (1973 m.). Už tai jis buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.

Palikęs valstybės sekretoriaus postą, jis įkūrė tarptautinę konsultacinę įmonę "Kissinger Associates Inc.", kuri specializuojasi analitikos ir tarpusavio vertinimo srityje.

Nuo 1984 iki 1990 m. dirbo JAV prezidento patariamojoje žvalgybos valdyboje. 2002 m. dvi su puse savaitės vadovavo Rugsėjo 11-osios išpuolių tyrimo komisijai.

Rusijos karo prieš Ukrainą fone Kisindžeris siūlė priimti Kijevą į NATO, kad būtų sulaikytos Maskvos teritorinės pretenzijos.

Jis pažymėjo, kad pagrindinė Vakarų užduotis yra ne tik užbaigti dabartinį karą, bet ir nesudaryti prielaidų kitam Rusijos ir Ukrainos konfrontacijos raundui.

Kisindžeris palygino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su Fiodoro Dostojevskio romanų personažais.

Pasak buvusio JAV valstybės sekretoriaus, V. Putinas yra draskomas prieštaravimų ir nerealių siekių.

"Kai Rusija pripažins, kad negali užkariauti Europos", Europa ir pasaulis "taps stabilesni", tačiau Rusija "turi likti Europos dalimi", pažymėjo Kisindžeris.