Skylė vandenyno širdyje. Didžiulė mėlynoji įduba, aptikta prie Jukatano, kur nukrito dinozaurus pražudęs asteroidas

Prie pietrytinės Jukatano pakrantės Meksikoje aptikta didžiulė daugiau kaip 270 m gylio jūros ola.

Četumalio įlankoje, prie Meksikos Jukotano pusiasalio pietrytinės pakrantės, rastas didžiulis jūros urvas, kuris pagal gylį nusileidžia tik vienam anksčiau pasaulyje rastam Sansha Yunle (Kinija).

Jo gylis - beveik 300 metrų, todėl jis pirmauja giliausių pasaulio mėlynųjų skylių sąraše, rašo IFLScience.

Atkreipiame dėmesį, kad mokslininkai iš Colegio de la Frontera Sur pirmą kartą mėlynąją skylę aptiko 2021 m. rugsėjį, tačiau tyrimas buvo paskelbtas tik neseniai.

Tyrėjai jūros urvą pavadino Taam ja', kas majų kalba reiškia "gilus vanduo".

Mokslininkai ištyrė mėlynąją skylę ir padarė išvadą, kad jos gylis yra 274 metrai, todėl ji yra antra pagal gylį pasaulyje.

Pirmoje vietoje yra Kinijoje rastas 300 metrų gylio jūros urvas.

Trečioje vietoje yra garsioji Didžioji mėlynoji skylė prie Belizo krantų, kurios gylis - 125 metrai.

Mokslininkai mano, kad rasta mėlynoji skylė yra Meksikos Sistema Sac Actun povandeninių urvų sistemos dalis.

Rezultatai rodo, kad mėlynosios skylės paviršiaus plotas yra šiek tiek didesnis nei 13,6 kvadratinių metrų, o jos šonai itin statūs - 80 laipsnių nuolydis.

Tuo pat metu jos žiotys yra šiek tiek mažiau nei 5 metrai žemiau jūros lygio, kur vanduo kinta priklausomai nuo nuolydžio, temperatūros ir druskingumo.

Yra žinoma, kad tokios mėlynosios skylės susiformavo per paskutinį ledynmetį, kai pasaulinis vandens lygis buvo daugiau nei 100 metrų žemesnis nei dabar.

Jos pradėjo savo gyvenimą kaip kalkakmenio urvai, kurie buvo užlieti pakilus vandeniui. Dėl to plyšo urvo lubos ir susiformavo jūros urvas.

Taam-ja atradę mokslininkai pažymi, kad norint ištirti mikrobų įvairovę vandenyje, reikės tolesnių tyrimų. Be to, mėlynosios skylės struktūros ir geologijos tyrimai padės atskleisti tolimos praeities aplinką ir klimatą.

Nardymo metu mokslininkai taip pat aptiko senovinių vėžlių ir krokodilų fosilijų, įstrigusių panašiose mėlynose skylėse.

Be to, ankstesni tyrimai rodo, kad tokios vietos yra gyvybingos buveinės, kuriose gyvena koralai, vėžliai ir net dideli plėšrūnai, pavyzdžiui, rykliai, jau nekalbant apie tai, kad mėlynosiose skylėse klesti ir mikrobinė gyvybė.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder