Siūloma į Rusijos kariuomenę kviesti užsieniečius, turinčius teistumą

Deputatai pasiūlė pakeisti įstatymo "Dėl karinės prievolės ir karinės tarnybos" 2, 34 ir 51 straipsnius, taip pat 2 straipsnį "Dėl asmenų, dalyvaujančių specialioje karinėje operacijoje, baudžiamosios atsakomybės ypatumų".

Dabar sutartį su kariuomene gali sudaryti piliečiai, turintys teistumą už nesunkius ar vidutinio sunkumo nusikaltimus arba jį panaikinę.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad užsienio piliečiai taip pat turi teisę sudaryti sutartį dėl karinės tarnybos Rusijos ginkluotosiose pajėgose.

"Be to, siūloma nustatyti galutinę datą - ne vėliau kaip 2024 m. kovo 1 d.", - pridūrė dokumento autoriai.

2024 m. sausio 4 d. prezidentas V. Putinas leido užsieniečiams, pagal sutartį tarnaujantiems Rusijos ginkluotosiose pajėgose ar kitose šalies karinėse formuotėse, įgyti Rusijos pilietybę.

Šis sprendimas taip pat taikomas jų šeimos nariams.

Užsieniečiai, atleisti iš karinės tarnybos Rusijos kariuomenėje dėl įvairių aplinkybių, įskaitant specialiąsias operacijas, taip pat gali kreiptis dėl pilietybės.

Gruodį gynybos ministras Sergejus Šoigu teigė, kad 2023 m. užsienio savanorių skaičius Rusijos kariuomenėje padidėjo septynis kartus.

Šoigu neįvardijo tikslaus samdinių skaičiaus.

Lapkritį naujienų agentūra TASS pranešė, kad Ukrainoje kariauja abchazai, italai, kolumbiečiai ir prancūzai.

Laikraščio "The Moscow Times" korespondentai rašė, kad konflikte Ukrainoje aktyviai dalyvauja kubiečiai ir serbai.

Pagrindinė jų motyvacija - pinigai ir galimybė perkelti savo šeimas į Maskvą.