Serbiškam slyvų brendžiui suteiktas UNESCO paveldo statusas

Tradicinis brendis, žinomas kaip slivovica, mėgstamas dėl kvapnaus aromato ir aštraus skonio. UNESCO tviteryje paskelbė, kad į savo nematerialaus paveldo sąrašą įtraukė „socialinę praktiką ir žinias, susijusias su tradicinio slyvų spiritinio gėrimo ruošimu ir naudojimu“.

Slivovica iš esmės geriama tik mažomis taurelėmis, bet šaltais žiemos mėnesiais gali būti pakaitinama ir patiekiama kaip karštas punšas, ji serbų laikoma „vaistu“ nuo daugybės negalavimų. Gerklės skausmui malšinti ant kaklo dedamas brendžiu suvilgytas rankšluostis, o aukšta temperatūra mušama įmasažuojant slivovicą į ligonio pėdas.

Parduotuvėse parduodamose rūšyse alkoholio kiekis siekia 40 proc., tačiau naminė slivovica dažnai daug stipresnė ir tradiciškai suburia šeimas.

Panašūs vaisių brendžiai gaminami visoje Vidurio ir Rytų Europoje, tačiau Serbijoje slivovica yra svarbus gyvenimo aspektas. Ji tradiciškai vartojama gimus kūdikiui, per vestuves ir šeimos šventes, o taip pat gedint mirusio mylimo žmogaus. Kiekviena šeima, kuri gali sau tai leisti, gamina savo „naminukę“.

„Tai ceremonija, galimybė draugams ir šeimos nariams susitikti, gerai praleisti laiką ir pagaminti kai ką, kas atsidurs stikliukuose ant stalo“, – naujienų agentūrai AFP sakė 41 metų virtuvės šefas Dejanas Lajovičius. Kiekvieną rugsėjį jis keliauja iš Belgrado į gimtąjį kaimą gaminti naminės trauktinės ir praleisti laiko su artimaisiais.

Nuskintos slyvos fermentuojamos maždaug 10 dienų, paskui dedamos į statinę, ši dedama ant ugnies ir galiausiai išgarinamas brendis. Daugiau nei 60 proc. slyvų Serbijoje tampa slivovica. 2022 m. Balkanų šalyje buvo nuskinta daugiau nei 470 tūkst. tonų slyvų.