Senovės Egipto rūmuose palaidotos nukirstos rankos greičiausiai buvo "trofėjai", iškeisti į auksą

Nupjautas rankas, užkastas trijose duobėse, mokslininkai aptiko 2011 m. kasinėdami rūmų, esančių senoviniame Avariso mieste (dabartinis Tel el-Dab'a) šiaurės Egipto rytiniame Nilo deltos regione, kiemą.

Naujajame tyrime mokslininkai teigia, kad bent 11 rankų priklausė vyrams, tačiau dvyliktojo individo lytis neaiški, vadinasi, jis galėjo priklausyti moteriai. 

Rankų kaulai nerodė jokių su amžiumi susijusios degeneracijos požymių: šie palaikai greičiausiai priklausė vyresniems nei 14-21 metų amžiaus suaugusiems žmonėms.

(Paveikslėlio kreditas: Gresky, J. et al. Nature (2023); (CC-BY 4.0))

Skaitmeninis perdengimas, kuriame matyti palaidotos rankos. Geltonos spalvos rankos buvo padėtos ant viršutinio jų paviršiaus, o raudonos - ant delnų.

Tuo metu, kai rankos buvo palaidotos, hiksai - iš Azijos kilusi žmonių grupė - kontroliavo dalį Egipto ir valdė XV dinastijos laikotarpiu (maždaug 1640-1530 m. pr. m. e.) iš Avariso. 

Nukirstos rankos yra ankstyviausias žinomas fizinis praktikos, vadinamos "garbės auksu", įrodymas, teigė tyrėjai.

Pagal šią ceremoniją, aprašytą senovės Egipto metraščiuose, kariai atnešdavo nukirstas dešines priešų rankas mainais už gausų atlygį - aukso karoliukų apykaklę. 

Priešai, kuriuos ištikdavo toks likimas, dažniausiai būdavo kovinio amžiaus vyrai, tačiau galimas moteriškos rankos buvimas nestebina, pažymėjo tyrėjai.

"Moterys ir karyba neegzistavo atskiruose pasauliuose", - studijoje rašė komanda.

"Priešingai, jos buvo neatsiejamai susijusios su politine, socialine ir religine sferomis.

Todėl negalime atmesti galimybės, kad konkreti ranka, paliudyta Tell el-Dab'a vietovėje, priklausė moteriai."

Tyrėjai teigė, kad šie nukirsti palaikai greičiausiai buvo laikomi trofėjais ir įteikti per viešą renginį rūmuose.

Jie iškėlė teoriją, kad hiksai galėjo įvesti šią praktiką Egipte, o vėliau ją perėmė ir kiti Egipto valdovai.

Nėra jokių egiptietiškų duomenų apie šią praktiką, kuri būtų buvusi taikoma iki hiksų laikotarpio, pažymėjo tyrėjai straipsnyje. 

Kieno rankos buvo nukirstos? 

Neaišku, ar rankos buvo nukirstos gyvoms, ar mirusioms aukoms, tačiau patys veiksmai greičiausiai buvo atlikti Avarijoje arba netoli jos.

"Labai tikėtina, kad rankos buvo paimtos netoli Avarijos, nes laidojant jos buvo nepažeistos ir greičiausiai nebuvo mumifikuotos", - elektroniniu paštu "Live Science" sakė pagrindinė tyrimo autorė, Vokietijos archeologijos instituto Berlyne mokslininkė Julia Gresky(atsidaro naujame skirtuke). 

Hiksus iš Egipto išstūmė faraono Ahmozės vadovaujamos pajėgos maždaug 1550 m. pr. m. e. Tačiau nežinoma, ar nupjautos rankos buvo egiptiečių karių, su kuriais kovojo hiksai, nes nupjautuose kauluose neišliko jokios senovinės DNR, sakė Gresky. 

Tyrime nedalyvavusi Makaro universiteto (Australija) garbės tyrėja Anna-Latifa Mourad-Cizek gyrė šį atradimą.

"Tai nepaprastas radinys, papildantis mūsų supratimą apie Avarijos gyventojų papročius", - elektroniniame laiške "Live Science" sakė Mourad-Cizek. 

Tyrime nedalyvavusi Sautamptono universiteto (Jungtinė Karalystė) bioarcheologijos ir bioantropologijos profesorė Sonia Zakrzewski sutiko, kad rankos greičiausiai buvo aukojamos už garbės auksą. 

Tačiau ji nesutiko su metodu, kurį komanda taikė asmenų lyčiai nustatyti.

Kadangi komandai nepavyko gauti DNR mėginių iš rankų kaulų, jie apskaičiavo rankų antrojo ir ketvirtojo skaitmenų santykį.

Ketvirtasis skaitmuo paprastai yra ilgesnis už vyrų antrąjį skaitmenį, pažymėjo komanda. Zakrzewskis nesutinka su šio metodo tikslumu, pažymėdamas, kad moterys taip pat gali turėti ilgesnį ketvirtąjį skaitmenį. 

"Manau, kad tai nuostabus atradimas ir puikus straipsnis, nors manęs neįtikina jų rankų lyties nustatymo tikrumas", - sakė Zakrzewski.

Hieroglifų įrodymai apie nupjautą ranką, kuri buvo rasta Ahmozės kape El-Kabe. Gresky, J. et al. Nature (2023); Courtesy of William Vivian Davies, Oxford; (CC-BY 4.0))