Rusijos žlugimas, "branduolinio klubo" plėtra, planetos geoinžinerija, JAV nėra hegemonas: Atlanto tarybos prognozė ateinantiems 10 metų.

14 proc. respondentų mano, kad Rusija per ateinančius 10 metų panaudos branduolinį ginklą.

1. Rusija, kokią mes ją pažįstame, gali neišgyventi ateinančio dešimtmečio.

Daugelis respondentų atkreipė dėmesį į galimą Rusijos žlugimą per ateinantį dešimtmetį, teigdami, kad Kremliaus karas prieš Ukrainą gali sukelti didelius neramumus didelėje šalyje, turinčioje didžiausią branduolinių ginklų arsenalą planetoje.

Beveik pusė (46 proc.) respondentų tikisi, kad iki 2033 m. Rusija taps žlugusia valstybe arba subyrės.

Daugiau nei penktadalis (21 proc.) mano, kad Rusija yra labiausiai tikėtina šalis, kuri per artimiausius 10 metų gali tapti žlugusia valstybe.

Tai daugiau nei dvigubai daugiau nei antras pagal populiarumą atsakymas - Afganistanas.

40 proc. respondentų tikisi, kad iki 2033 m. dėl revoliucijos, pilietinio karo, politinės dezintegracijos ar kitų priežasčių Rusija subyrės iš vidaus. Rusijos dezintegraciją prognozuoja 49 proc. Europos ekspertų ir 36 proc. JAV analitikų.

14 proc. respondentų mano, kad Rusija per artimiausius 10 metų gali panaudoti branduolinį ginklą.

Tarp tų, kurie tikisi, kad per ateinantį dešimtmetį šalis susidurs su valstybės žlugimu ir dezintegracija, 22 proc. mano, kad Rusijos Federacija griebsis branduolinio ginklo.

Iš tų, kurie mano, kad Rusija gali tapti žlugusia valstybe arba subyrėti, 10 proc. mano, kad po to ji taps demokratine šalimi.

2. Siekiame, kad branduolinių ginklų turėtų vis daugiau šalių, o bendradarbiavimas kovojant su šių ginklų platinimu mažėtų. Tačiau tai nebūtinai prives prie realaus branduolinių ginklų panaudojimo.

13 proc. respondentų teigė, kad per artimiausią dešimtmetį nė viena šalis neįgis branduolinio ginklo.

Tuo pat metu daugiau nei trys ketvirtadaliai apklaustųjų įvardijo konkrečią šalį, kuri, jų nuomone, per šį laikotarpį taps branduoline valstybe.

Dažniausiai buvo minimas Iranas (68 proc.). Respondentai, kurie tikisi tam tikros "branduolinio klubo" plėtros, vidutiniškai mano, kad per ateinančius 10 metų prie jo prisijungs 1,6 šalies.

Ekspertai kaip vieną iš naujų branduolinių šalių atsiradimo priežasčių nurodo regioninę konkurenciją per ateinantį dešimtmetį. Pavyzdžiui, iš tų, kurie mano, kad Iranas per šį laikotarpį įsigis branduolinį ginklą, 41 proc. ekspertų mano, kad Saudo Arabija taip pat tai padarys.

57 proc. teigiančių, kad Japonija įsigis branduolinį ginklą, tą patį mano ir apie Pietų Korėją. Tai tikriausiai susiję ne tiek su įtampa tarp Japonijos ir Pietų Korėjos, kiek su tuo, kad abi šalys jaučia vis didesnę Kinijos ir (arba) Šiaurės Korėjos grėsmę.

Tarp tų, kurie numato, kad Kinija per ateinantį dešimtmetį imsis karinių veiksmų Taivanui susigrąžinti, 22 proc. mano, kad Pietų Korėja per tą patį laikotarpį įsigis branduolinių ginklų, o 16 proc. mano, kad tai padarys Japonija.

Didžiausias gresiantis didžiųjų valstybių karo pavojus gali kilti Azijoje, o ne Europoje.

Dauguma respondentų (58 proc.) mano, kad per ateinančius 10 metų branduoliniai ginklai ir toliau nebus naudojami. Nepaisant to, beveik trečdalis respondentų (31 proc.) tikisi, kad per ateinantį dešimtmetį pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo bus panaudotas branduolinis ginklas.

Dažniausiai (14 proc. visų respondentų) Rusija minima kaip šalis, kuri greičiausiai panaudos tokius ginklus iki 2033 m. Antroje vietoje yra Šiaurės Korėja (10 proc.).

3. Tikimasi Kinijos karinio puolimo Taivane.

70 proc. respondentų sutinka, kad Kinija per artimiausius 10 metų sieks jėga susigrąžinti Taivaną. Tik du iš dešimties netiki, kad toks scenarijus išsipildys.

Daugelis šiuo metu daugiausia dėmesio skiria pavojui, kad Rusija gali įsivelti į tiesioginę kovą su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO.

Tačiau pastebėtina, kad net ir vykstant karštam karui Ukrainoje, prie pat NATO sienų, dauguma respondentų (daugiau nei 60 proc.) nesutinka, kad per artimiausius 10 metų įvyks Rusijos ir NATO karinis susidūrimas.

Galbūt tai reiškia, kad konfliktas Ukrainoje gali apsiriboti tik šia šalimi arba kad karas parodė, jog Rusija yra per silpna, kad galėtų tiesiogiai bendradarbiauti su NATO.

Atsižvelgiant į tai, kad Kinijos karinė ataka prieš Taivaną greičiausiai paskatintų Jungtines Amerikos Valstijas įsikišti ir paremti salą ir kad respondentai daug dažniau svarstė apie Kinijos ir Taivano konfliktą nei apie Rusijos ir NATO konfliktą, didžiausia artėjančio karo tarp didžiųjų valstybių rizika gali būti Azijoje, o ne Europoje.

4. JAV ir Kinijos nesutarimai gali būti ne tokie dramatiški, kaip įprasta manyti.

Apklausti ekspertai priėjo prie aiškios išvados: visiškas atsiskyrimas mažai tikėtinas.

Nepaisant visos geopolitinės įtampos ir prekybos apribojimų tarp abiejų šalių, labiausiai tikėtina, kad iki 2033 m. JAV ir Kinijos ekonomikos bus "šiek tiek mažiau" tarpusavyje susijusios nei dabar (taip mano apie 40 proc. respondentų).

Apskritai 58 proc. respondentų prognozuoja, kad iki 2033 m. abiejų šalių ekonominė tarpusavio priklausomybė sumažės, ir tik 23 proc. tikisi, kad ji padidės.

JAV respondentai yra šiek tiek labiau įsitikinę: 64 proc. respondentų tikisi, kad tarpusavio priklausomybė mažės (24 proc. vis dar tikisi, kad ji didės).

Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad maždaug aštuoni iš dešimties respondentų - tiek visų, tiek amerikiečių - tikisi, kad bet kokie pokyčiai bet kuria kryptimi geriausiu atveju bus nedideli. Todėl plačiai tikimasi lėto atsiskyrimo.

5. Jungtinės Valstijos išliks galingos, bet ne hegemonas.

Apskritai respondentai išreiškė įsitikinimą, kad JAV išlaikys savo įtaką per ateinančius 10 metų, nors daugelis įsivaizduoja, kad kai kuriose įtakos srityse ši šalis bus pranašesnė, o kitose - ne.

Septyni iš dešimties prognozuoja, kad iki 2033 m. Jungtinės Valstijos išliks dominuojančia karine galia pasaulyje, o tai yra labai didelis procentas, atsižvelgiant į susirūpinimą dėl Kinijos karinės modernizacijos ir Jungtinių Valstijų karinio pranašumo praradimo.

Tuo pat metu maždaug pusė respondentų mano, kad JAV išlaikys savo technologinį pranašumą prieš visas kitas šalis.

Tik trys iš dešimties respondentų mano, kad Jungtinės Valstijos bus dominuojanti pasaulio diplomatijos veikėja, ir tik kiek daugiau nei trys iš dešimties mano, kad jos bus dominuojanti pasaulio ekonominė galia.

Dvi respondentų grupės labai skirtingai vertina Amerikos galią

Visa tai verčia kelti klausimą: jei Jungtinės Amerikos Valstijos praras savo ekonominę ir diplomatinę viršenybę, ar pavyks išsaugoti kitus savo pranašumus?

Juk karinė galia labai priklauso nuo stiprių aljansų ir ekonominio bei technologinio meistriškumo, o technologinė galia - nuo šalies gebėjimo komercializuoti technologinę pažangą.

Dvi respondentų grupės labai priešingai vertina Amerikos galią.

Pirmoji grupė, kurią sudaro 19 proc. respondentų, mano, kad iki 2033 m. pasitvirtins viena ar kelios iš šių prielaidų: Jungtinės Valstijos taps žlugusia valstybe; jos subyrės; jos nebebus dominuojanti pasaulio galia nė vienoje iš tyrime nagrinėtų kategorijų: karinėje, ekonominėje, diplomatinėje ar technologinėje.

Apie 7 proc. respondentų nurodė, kad labiausiai tikėtina, jog per ateinančius 10 metų žlugs JAV ir Pakistanas. Šiai grupei priklauso 14 % JAV ir 17 % Europos respondentų.

Įspūdingiausi atsakymai gauti iš tų, kurie yra ne JAV ir ne Europos šalių piliečiai: daugiau nei pusė jų priklauso pesimistų kategorijai.

Antroji grupė, kurią sudaro 12 % visų respondentų, yra optimistai, manantys, kad JAV bus vienintelė dominuojanti galia visose srityse: karinėje, ekonominėje, diplomatinėje ir technologinėje.

Tarp Amerikos ir Europos respondentų optimistų yra atitinkamai 12 % ir 15 %, t. y. maždaug tiek pat, kiek ir pesimistų.

Didžiausias skirtumas yra likusiame pasaulyje, kur nė vienas respondentas nesitiki, kad iki 2033 m. JAV turės tokią daugialypę hegemoniją.

6. Stiprės pasaulinis bendradarbiavimas klimato srityje.

Respondentų nuomone, klimato kaita - tai klausimas, kuris greičiausiai bus įtrauktas į ateinančio dešimtmečio tarptautinės politikos darbotvarkę. Dauguma (42 proc.) mano, kad dėl to labiausiai sustiprės tarptautinis bendradarbiavimas, o antroje vietoje liko visuomenės sveikata (25 proc.).

Beveik trečdalis (29 %) respondentų, teigiančių, kad klimato problemos iki 2033 m. taps didžiausiu postūmiu pasauliniam bendradarbiavimui, mano, kad per ateinančius 10 metų iš įvairių respondentų atstovaujamų socialinių judėjimų didžiausią politinę įtaką visame pasaulyje turės aplinkosaugos judėjimai.

Tarp tų, kurie nemano, kad klimato kaita taps tarptautinės darbotvarkės klausimu, tik 12 proc. tikisi, kad aplinkosaugos judėjimai turės tokį poveikį.

39 proc. respondentų mano, kad iki 2033 m. prasidės plataus masto planetos geoinžinerija.

Respondentų, kurie numato glaudesnį pasaulinį bendradarbiavimą kovojant su klimato kaita, nuomonės dėl didžiausio išmetamųjų teršalų kiekio išsiskiria.

Jų nuomone, toks bendradarbiavimas yra agresyvių pastangų paspartinti perėjimą prie švarios energijos ir ryžtingesnio atsako į vis dar sparčiai vykstantį visuotinį atšilimą rezultatas.

47 proc. respondentų mano, kad klimato atšilimo pikas bus pasiektas iki 2033 m., o 42 proc. su tuo nesutinka.

Dauguma respondentų nemano, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pasieks aukščiausią tašką ir pradės mažėti iki 2033 m.

Respondentai taip pat dažniau pritarė (39 proc.) nei nepritarė (35 proc.) tam, kad iki 2033 m. žmonės gali pradėti sąmoningai ir dideliu mastu vykdyti geoinžinerinius planeto tyrimus (pvz., prisotinti atmosferą aerozoliais), siekdami sumažinti klimato kaitos poveikį.

7. Pasiruoškite dar didesniam pasauliniam kintamumui.

Vienas svarbiausių apklausos rezultatų - kiek daug respondentų tikisi, kad per ateinantį dešimtmetį pasaulis susidurs su papildomais pavojais ekonomikai ir visuomenės sveikatai.

76 proc. respondentų prognozuoja, kad iki 2033 m. įvyks dar viena pasaulinė ekonomikos krizė, kurios mastas prilygs 2008-2009 m. finansų krizei.

Dar 19 proc. mano, kad bus dvi ar daugiau tokių krizių. 49 proc. prognozuoja, kad iki 2033 m. pasaulyje kils dar viena tokio pat masto ir poveikio pandemija kaip COVID-19, o dar 16 proc. tikisi dviejų ar daugiau tokių pandemijų.

Šie rezultatai gali rodyti daugiau nerimą keliančių tendencijų, įskaitant artėjančią dažnesnių ir intensyvesnių visuomenės sveikatos krizių erą.

8. Demokratijos ir autokratijos kova tęsis, o demokratinės šalys greičiausiai praras dalį savo pozicijų.

Apklausti ekspertai apskritai nemano, kad per ateinančius 10 metų akivaizdžiai triumfuos demokratai ar autokratai. Dauguma tikisi, kad demokratinių valstybių skaičius pasaulyje mažės (37 proc.), o ne didės (29 proc.).

Tačiau beveik visi prognozuoja, kad bet kokie pokyčiai bus nedideli - tik 4 proc. prognozuoja, kad iki 2033 m. demokratinių valstybių bus daug daugiau arba daug mažiau. 35 % mano, kad demokratinių valstybių bus maždaug tiek pat, kiek yra dabar. (Verta paminėti, kad klausimas buvo apie būsimą demokratinių valstybių skaičių, o ne apie numatomą jų stiprumą ar tipą.)

Paklausti, kurios šalys iki 2033 m. greičiausiai pereis iš demokratijos į autokratiją arba atvirkščiai, respondentai dažniausiai pasirinko atsakymą "nė viena". 46 proc. respondentų nenumato, kad šalys pereis nuo autokratijos prie demokratijos, ir tik 31 proc. prognozuoja, kad šalys nepasuks priešinga kryptimi, o tai atitinka bendrą respondentų nuomonę, kad bendri pokyčiai bus nedideli, tačiau linkę tolti nuo demokratijos.

Kelios šalys, įskaitant Vengriją, Turkiją ir Rusiją, įvardijamos kaip autokratijos, kurios galėtų tapti demokratijomis, ir demokratijos, kurios galėtų tapti autokratijomis, o tai rodo, kad kai kurie respondentai turi skirtingą požiūrį į šių šalių klasifikavimą.

9 proc. visų respondentų (10 proc. JAV respondentų) pasirinko Jungtines Amerikos Valstijas kaip demokratinę valstybę, kuri iki 2033 m. greičiausiai taps autokratine.

Kai kurių respondentų požiūris į JAV ir pasaulinės demokratijos ateitį atrodo susijęs, t. y. jie mano, kad JAV yra svarbiausia demokratinė valstybė ir pasaulinės demokratijos sergėtoja.

Tarp tų, kurie nenumato jokių pokyčių arba numato, kad demokratinių valstybių skaičius pasaulyje mažės, 12 proc. tikisi, kad JAV taps autokratine valstybe.

Tiems, kurie tikisi, kad demokratinių valstybių skaičius didės, niekas neprognozuoja, kad JAV taps autoritarinėmis.

9. Demokratijų laukia sunkus dešimtmetis, kurį lydės sisteminiai pavojai.

Demokratijos įžengia į pavojingą dešimtmetį, kai joms teks kovoti su nacionalistinėmis ir populistinėmis jėgomis ir visais sparčiai besivystančių technologijų keliamais iššūkiais.

Paklausti, kokie socialiniai judėjimai, jų nuomone, turės didžiausią politinę įtaką pasaulyje per ateinančius 10 metų, tik 5 proc. respondentų atsakė, kad prodemokratiniai, o dauguma pasirinko nacionalistinius arba populistinius judėjimus.

Trečdalis respondentų įvardijo judėjimus, kurie pasisako už kitus klausimus, dažnai siejamus su demokratine visuomene: aplinkosaugą, jaunimo ir moterų teises.

Tarp tų, kurie prognozuoja, kad per ateinantį dešimtmetį demokratijų bus mažiau, 68 proc. prognozuoja, kad padidės populistinių ar nacionalistinių judėjimų politinė įtaka, ir tik 2 proc. prognozuoja, kad padidės prodemokratinių judėjimų įtaka.

Tarp tų, kurie prognozuoja demokratijos augimą, taip mano atitinkamai 38 proc. ir 10 proc.

Iki 2033 m. socialinė žiniasklaida turės neigiamą poveikį demokratijoms

Masinės komunikacijos ir naujų technologijų tendencijos taip pat kelia potencialų pavojų demokratijoms.

Atsižvelgiant į dideles permainas technologijų sektoriuje - nuo naujų reguliavimo priemonių iki įmonių sukrėtimų socialinės žiniasklaidos bendrovėse ir to, kaip šios platformos įsitraukė į platesnę politinę poliarizaciją, - daugiau nei pusė respondentų (53 proc.) prognozuoja, kad iki 2033 m. socialinė žiniasklaida turės neigiamą poveikį demokratijai.

Tik 15 proc. mano, kad ji bus teigiama. 18 % respondentų teigia, kad per ateinančius 10 metų socialinė žiniasklaida taip pasikeis, kad į šį klausimą neįmanoma atsakyti.

Tarp tų, kurie prognozuoja demokratijų nuosmukį visame pasaulyje, didelė dalis (69 proc.) mano, kad socialinė žiniasklaida bus neigiamas veiksnys demokratijoms.

Apklaustieji taip pat prognozuoja sparčią "proveržio technologijų" plėtrą.

Tai komerciniai kvantiniai kompiuteriai, autonominės transporto priemonės, kurios atlieka visas užduotis bet kokiomis važiavimo sąlygomis be žmogaus įsikišimo, ir bendrasis dirbtinis intelektas (kai kompiuteriai ir mašinos turi žmogaus intelektą ir kūrybiškumą).

Visais trimis atvejais dauguma respondentų (nuo 57 % iki 68 %) sutinka, kad šios technologijos egzistuos ir (arba) bus komerciškai perspektyvios iki 2033 m.

Nors visos trys technologijos žada didžiulę naudą žmonijai, jos taip pat sukels problemų, susijusių su visuomenės sveikata, nacionaliniu saugumu ir demokratiniu valdymu.

10. Tikėtina, kad tarptautinės saugumo organizacijos iš esmės nesikeis net ir tada, kai pasaulis susidurs su precedento neturinčiais pokyčiais ir iššūkiais.

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą atskleidė institucijų, skirtų tarptautiniam saugumui stiprinti, galimybes ir ribotumą.

Nors respondentai prognozuoja, kad per ateinančius 10 metų kils nemažai rimtų saugumo iššūkių - nuo konflikto dėl Taivano, Rusijos valstybės trapumo iki naujų pandemijų ir ekonominių krizių, - jie tikisi, kad dabartinė pasaulio saugumo struktūra iš esmės nesikeis.

Pavyzdžiui, 82 proc. respondentų mano, kad ateinantį dešimtmetį NATO išliks Šiaurės Amerikos ir Europos šalių aljansas, grindžiamas abipusėmis saugumo garantijomis.

85 proc. respondentų, kurie yra NATO šalių narių piliečiai, mano, kad dabartinė Aljanso forma išliks. Iš kitų šalių atvykusiųjų 71 proc. teigia tą patį.

Panašiai reaguojama ir į galimą JT Saugumo Tarybos išplėtimą. 64 proc. visų respondentų tikisi, kad iki 2033 m. galingiausioje JT institucijoje nebus naujų nuolatinių vietų.

Parengta pagal gordonua.com.