Rusija toliau spaudžia JAV ir NATO: „Mūsų kantrybė išseko“

Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo, kad Maskva nelauks Vakarų atsakymo neribotą laiką ir tikisi, kad JAV ir NATO kitą savaitę pateiks atsakymą raštu.

Anot S. Lavrovo, Maskvos reikalavimai suteikti įpareigojančių garantijų, kad NATO nepriims į savo gretas Ukrainos ar kitų buvusių Sovietų Sąjungos valstybių ir nedislokuos ten savo pajėgų bei ginkluotės, yra esminiai diplomatinių pastangų siekiant sumažinti didelę įtampą dėl Ukrainos pažangai.

Jis tvirtino, kad NATO pajėgų ir ginkluotės dislokavimas prie Rusijos sienų kelia saugumo iššūkį, kurį reikia nedelsiant spręsti.

„Mūsų kantrybė išseko, – spaudos konferencijoje sakė S. Lavrovas. – Vakarai buvo varomi pasipūtimo ir padidino įtampą, pažeisdami savo įsipareigojimus ir sveiką protą.“

Tebetvyrant įtampai, Ukraina penktadienį patyrė didžiulę kibernetinę ataką, kuri smogė kelių vyriausybinių agentūrų svetainėms.

Vakarai kaltina Maskvą galimai planuojant įsiveržti į kaimyninę šalį, Rusijai pastaraisiais mėnesiais sutelkus prie sienos apie 100 tūkst. karių, daug tankų ir kitos sunkiosios karinės technikos. Maskva savo ruožtu šiuos kaltinimus atmeta.

Šią savaitę JAV ir jų sąjungininkės NATO surengė derybas su Rusija, mėgindamos išsklaidyti įtampą.

Vis dėlto Ženevoje, Briuselyje ir Vienoje vykusios diskusijos apčiuopiamų rezultatų neatnešė.

Ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pareiškė, kad Maskva neįžvelgia priežasčių rengti tolesnes saugumo derybas su Vakarais, kadangi per šią savaitę vykusias diskusijas pažangos nebuvo.

„Paketas, o ne meniu“

Rusija, 2014 metais aneksavusi Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, neigė turinti planų pulti kaimyninę šalį.

Kremlius į šiuos Vakarų nuogąstavimus atsakė kaltinimais, kad NATO kelia grėsmę Rusijai, ir reikalavimais, kad karinis aljansas niekada nesuteiktų narystės Ukrainai ar kurioms nors kitoms buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms.

Vašingtonas ir jo sąjungininkai šią savaitę griežtai atmetė šiuos reikalavimus kaip nediskutuotinus, bet NATO ir Rusijos delegacijos susitarė palikti atviras duris tolesnėms deryboms dėl ginkluotės kontrolės ir kai kurių kitų klausimų, siekiant išsklaidyti įtampą.

S. Lavrovas sakė, esą pastarieji klausimai yra antraeiliai, palyginti su pagrindiniu Maskvos reikalavimu neplėsti NATO ir nedislokuoti savo ginkluotės šalia Rusijos teritorijos. Ministras pabrėžė, kad Rusijos reikalavimai yra „paketas, o ne meniu“.

„Jie turi suprasti, kad svarbiausia yra garantija, kad NATO nesiplės į rytus“, – teigė jis.

Rusijos diplomatijos vadovas perspėjo, kad „jei mūsų pasiūlymai bus atmesti... mes priimsime sprendimą, kaip patikimai užtikrinti savo saugumą“, remdamasis prezidento Vladimiro Putino perspėjimu, kad Maskva imsis neįvardijamų „karinių-techninių priemonių“, jei Vakarai sumenkins jos reikalavimus.

Siūlo trišales derybas

Tuo metu Ukraina pasiūlė organizuoti trišales derybas su JAV prezidentu Joe Bidenu ir Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, būgštaujant dėl galimos rusų invazijos, penktadienį pranešė ukrainiečių lyderio Volodymyro Zelenskio patarėjas.

„Prezidentas Zelenskis pasiūlė prezidentui Bidenui – ir mes manome, kad tai būtų įmanoma, – surengti trišalį prezidento Bideno, prezidento Zelenskio ir prezidento Putino susitikimą, galbūt vaizdo ryšiu“, – sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas Vašingtone įsikūrusiam strateginių studijų centrui „Atlantic Council“.

Nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, Ukrainos rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose verda konfliktas tarp ukrainiečių kariuomenės ir prorusiškų separatistų.

Jis jau pareikalavo per 13 tūkst. gyvybių.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją siunčiant karių ir ginklų separatistams paremti, bet Maskva tai neigia.