Rusija jaučiasi "stumiama" stabdyti dujų tiekimą per "Nord Stream"
„Turime pilną teisę [...] įvesti embargą dujų tranzitui dujotiekiu „Nord Stream 1“, kuris šiandien veikia 100 proc.“, – sakė A. Novakas, teigdamas, kad toks žingsnis atkartotų Vokietijos sprendimą sustabdyti „Nord Stream 2“ projekto sertifikavimą.
Jis patikino, kad Rusija dar nežengė tokio žingsnio, tačiau pridūrė, kad šalis jaučiasi Europos politikų ir jų kaltinimų stumiama ta kryptimi.
Per metus „Nord Stream 1“ tiekia apie 60 mlrd. kubinių metrų dujų, pumpuojamų iš Rusijos į Vokietiją, o vėliau perskirstomų kelioms Europos šalims.
Vokietija sustabdė svarbiausio dujotiekio „Nord Stream 2“ patvirtinimo procesą po to, kai Rusija pripažino, kad Rytų Ukrainos separatistiniai regionai yra nepriklausomos respublikos.
Per visas krizes Rusija visada patikimai tiekė dujas ir toliau jas transportuoja per Ukrainą ir kitais maršrutais į Europą, sakė A. Novakas.
Savo kalboje A. Novakas perspėjo, kad Ukrainos nacionalistai kovų metu gali atakuoti dujotiekio vamzdynus, tačiau Rusija padarys viską, kad išvengtų eskalacijos.
Rusija taip pat laikoma didžiausia naftos tiekėja Europoje, tiekianti 30 proc. per metus suvartojamų 500 mln. tonų naftos.
„Visiškai akivaizdu, kad rusiškos naftos nenaudojimas sukels katastrofiškų pasekmių pasaulinėje rinkoje“, – perspėjo A. Novakas, sakydamas, kad Rusija stebi tarptautinius raginimus šalims atsisakyti rusiško iškastinio kuro.
„Europos politikai turėtų sąžiningai įspėti savo piliečius ir vartotojus, kad benzino, elektros energijos ir šildymo kainos smarkiai šoks į viršų“, – sakė jis.
Europos planai
Antradienį Europos Komisija pateiks pasiūlymus, kaip greitai išlaisvinti ES šalis nuo energetinės priklausomybės nuo Rusijos.
„Turime atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų, naftos ir anglių“, – sakė EK pirmininkė Ursula von der Leyen Briuselyje per susitikimą su Italijos ministru pirmininku Mario Draghiu.
L. von der Leyen sakė, kad planuose numatyta didinti bloko energijos vartojimo efektyvumą, didinti investicijas į atsinaujinančiosios energijos gamybą ir keisti ES energijos šaltinius į „patikimesnius tiekėjus“.
Pasiūlymais siekiama ne vien sumažinti, bet ir iš viso panaikinti priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų, vėliau žurnalistams sakė EK vyriausiasis atstovas žiniasklaidai Ericas Mameris.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Rusijos energijos importas vis dar labai svarbus Europos energijos poreikiams, o šalys, remiančios Ukrainą konflikte su Rusija, svarsto, ar įvesti embargą Rusijos iškastiniam kurui.
„Energijos tiekimas Europai šilumos gamybai, transportui, elektros energijai ir pramonei šiuo metu negali būti užtikrintas jokiais kitais būdais“, – pirmadienį sakė O. Scholzas.
Pasak jo, rusiška energija yra būtina kasdieniam gyvenimui, todėl energetikos šaltiniams sankcijos nebuvo įvestos: „Todėl buvo sąmoningai nuspręsta leisti tęsti Vokietijos įmonių veiklą su Rusija, susijusią su energijos tiekimu“.
Tuo pat metu Vokietija ir kitos šalys susitarė dėl sankcijų, kurios skaudžiai smogė Rusijai, sakė socialdemokratų kancleris.
Grįžimas prie branduolinės energijos?
Nuogąstavimai, kad dėl sankcijų, kurias paskatino konfliktas Ukrainoje, Vokietija negalės tiekti pakankamai energijos savo įmonėms ir namams, paskatino kai kuriuos politikus, ypač centro dešiniųjų pažiūrų, siūlyti Vokietijai ilgiau nei planuota pasikliauti branduoline energija.
Pietinės Bavarijos žemės konservatyvusis premjeras Markusas Soederis pirmadienį per interviu transliuotojui ZDF paragino keleriais metais pratęsti atominių elektrinių eksploatavimo laiką.
Tai prieštaringas pasiūlymas, nes tiek ankstesnė, tiek dabartinė Vokietijos administracija (o dabartinėje yra ir Žaliųjų partija) yra pasirašiusios planus iki šių metų pabaigos palaipsniui atsisakyti branduolinės energijos gamybos.
„Manau, kad treji ar penkeri metai būtų geras pereinamasis laikotarpis šioje kritinėje situacijoje, galėtume gaminti pigią elektros energiją, kuri kartu nekenktų klimatui“, – sakė M. Soederis, žemės vadovas, turintis didelę įtaką ir nacionalinėje politinėje arenoje.