Rastos seniausios planetos smegenys - joms pusė milijardo metų

Išsami informacija apie šį tyrimą pateikta "Science" straipsnyje.

Senovinis padaras, kuriam suteiktas Cardiodictyon catenulum vardas, kartu su kitomis fosilijomis buvo aptiktas Kinijos Junano provincijoje.

Į kirminą panašus padaras priklauso Lobopodia tipui - išnykusių padarų, gyvenusių jūros dugne kambro periodu, grupei.

Tai buvo nariuotakojai su šarvuotais kiautais ir trumpomis kojomis.

Fosilijų amžius svyruoja nuo 541 mln. iki 485 mln. metų.

Šio padaro smegenys mokslininkus pribloškė savo forma, kuri padės atskleisti nariuotakojų - vorų, vabzdžių ir vėžiagyvių - evoliuciją.

Paaiškėjo, kad šių smegenų nervų sistema buvo puikiai išlikusi ir tinkama nuodugnesniems moksliniams tyrimams.

"Kiek mums žinoma, tai seniausios iki šiol žinomos suakmenėjusios smegenys", - sakė Arizonos universiteto neurologas Nicholas Strausfeldas.

Ilgą laiką mokslininkai manė, kad gyvūnų minkštieji audiniai laikui bėgant nyksta ir su jais neįmanoma atlikti tyrimų. Tačiau šiame į kirminą panašiame padarėlyje ji buvo tokia mažytė, kad mokslininkai neturėjo jokios vilties ją rasti.

Mokslininkus pribloškė kirmino kaukolės forma ir struktūra - galva ir smegenys nebuvo segmentuotos, t. y. nebuvo padalytos į skirtingas dalis. Kita vertus, likusi būtybės dalis buvo suskaidyta į segmentus.

"Ši anatomija buvo visiškai netikėta", - pažymi tyrėjai.

Beveik 50 metų mokslininkai manė, kad išnykusių nariuotakojų smegenys ir galva buvo segmentuotos kaip ir šiuolaikinių gyvūnų.

Be to, dauguma rastų senovinių nariuotakojų fosilijų taip pat buvo segmentuotos - galva ir smegenys buvo atskirtos viena nuo kitos.

Cardiodictyon catenulum smegenys buvo padalytos į tris atskiras dalis dar prieš išsivystant galvai.

Šie įrodymai patvirtina, kad smegenų ir uodegos nervų sistema šioje grupėje išsivystė labai skirtingai.

Tai reiškia, kad šių gyvūnų protėviai šiuolaikiniame pasaulyje gali būti visai kitokie.