Ramiajame vandenyne aptikta keista "antstato" forma: išsivystė nuo dinozaurų laikų

Naujajame tyrime Nevados universiteto (Las Vegasas) mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė šios didžiulės Ramiojo vandenyno plynaukštės istorijai suprasti.

Ji pradėjo formuotis dėl ugnikalnių išsiveržimų - manoma, kad postūmį jos augimui davė keturi atskiri vulkanizmo impulsai, kurių kiekvieno priežastys buvo skirtingos.

Pasak tyrimo vadovo, geologo Kevino Konrado (Kevin Conrad), suprasti šio "antstato" istoriją yra itin svarbu mokslui, nes milžiniški vulkaniniai dariniai po vandenynu dažnai lieka menkai suprasti.

Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais juos suformuoja vienas magmos srautas, tada jie vadinami didelėmis magmos provincijomis.

Žinoma, kad šie ugnikalnių išsiveržimai paprastai būna dideli ir ilgai trunkantys, dažnai daro įtaką klimatui ir net gali sukelti masinius išnykimus.

Kita tokių struktūrų susidarymo priežastis gali būti pavieniai epizodai, kai kelių ugnikalnių išsiveržimų metu uolienos susikaupia tarsi sluoksniuotas pyragas.

Tyrimo autoriai pažymi, kad dėl riboto uolienų mėginių skaičiaus kartais gali būti labai sunku pastebėti skirtumą.

Kndratas sakė, kad mokslininkai turi tik vieną Ramiojo vandenyno baseino plynaukštės mėginį, "antstatas" atrodo taip, tarsi būtų susiformavęs per vieną įvykį.

Tačiau išsamesnė Melanezijos pasienio plynaukštės analizė, atlikta per penkias savaites trukusią tyrimų misiją, atskleidė, kad jos istorija iš tikrųjų yra šiek tiek sudėtingesnė.

Ramiojo vandenyno struktūra vulkanizmas / Kevinas Konradas

Tyrimo metu mokslininkai naudojo didelį grandininį prietaisą, leidžiantį iškasti uolienas nuo plokščiakalnį sudarančių povandeninių kalnų ir ugnikalnių šlaitų.

Tada mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė "antstato" amžiui ir cheminei sudėčiai tirti: mokslininkai mano, kad plokščiakalnis tikriausiai pirmą kartą pradėjo formuotis maždaug prieš 120 mln. metų.

Manoma, kad dalis plynaukštės, dar vadinama Robbie keteromis, tuomet susiformavo per didžiulį bazaltinės lavos srautą.

Maždaug prieš 45 mln. metų šis plokščiakalnio gabalas dreifavo Ramiuoju vandenynu virš Rurutu - Arago karštojo taško Žemės mantijoje, kuris egzistuoja iki šiol.

Taip susiformavo povandeninis kalnų masyvas, dar vadinamas kalnu su salomis, iškilusiu virš vandenyno paviršiaus.

Kitas plokščiakalnio formavimosi periodas prasidėjo maždaug prieš 13 mln. metų, kai povandeninis kalnas dreifavo virš kito Samoa karštojo taško, iš kurio dabar sudarytos Samoa salos.

Dėl šio įvykio susidarė naujos salos, kurios ilgainiui nusileido žemiau jūros lygio.

Paskutinis žinomas plokščiakalnio formavimosi laikotarpis buvo prieš 3 mln. metų, kai tektoniniai judesiai Tongos įduboje sukėlė ugnikalnių išsiveržimus.

Įdomu, kad šį įvykį sukėlė visai kitas mechanizmas.

Konradas ir jo kolegos planuoja tęsti tyrimus ir ieškoti naujų tokių "superstruktūrų", susidariusių dėl kelių įvykių vienu metu.

Jis taip pat siūlo jas vadinti "vandenyno vidurio plokščių superstruktūromis", kad atskirtų jas nuo kitų didelių magminių provincijų, susiformavusių vieno didelio vulkaninio įvykio metu.