Prorusiškos akcijos sukėlė pasipiktinimą Vokietijoje, dažnėja išpuoliai prieš rusus

Dėl to kai kurie rusai surengė demonstracijų „prieš rusofobiją“, kurių metu visoje šalyje, turinčioje didžiausią rusų diasporą Europos Sąjungoje, buvo organizuotos automobilių kolonos.

Tačiau šios demonstracijos sukėlė priešišką reakciją, nes daugelis jas suprato kaip paramos Rusijos karinei agresijai Ukrainoje demonstravimą.

40 metų Christianas Freieris, praėjusį savaitgalį padėjęs organizuoti 400 automobilių koloną Berlyne, kasdien sulaukia šimtų grasinimų nužudyti, taip pat sudegintų ir išniekintų lavonų nuotraukų. Taip pat buvo įsilaužta į jo automobilių remonto dirbtuvių interneto svetainę, o jo reitingai internete smarkiai krito.

„Mano gyvenimas yra pragaras“, – sakė Rusijos ir Vokietijos pilietybę turintis vyras.

Demonstracija iš esmės buvo taiki ir apolitiška, nors viena moteris buvo sulaikyta už tai, kad demonstravo raidę „Z“, tapusią Rusijos kariuomenės palaikymo simboliu, kuris Berlyne dabar yra uždraustas.

„Mano tikslas buvo tik protestuoti prieš kasdienę agresiją prieš rusus Vokietijoje“, – sakė Ch. Freieris, atsisakęs atsakyti į klausimus apie patį konfliktą.

Nuo tada, kai Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą, Vokietijos policijai oficialiai pranešta apie 383 prieš rusus ir 181 prieš ukrainiečius nukreiptą nusikaltimą.

Vokietijoje gyvena apie 1,2 mln. rusų ir 325 tūkst. ukrainiečių. Taip pat nuo karo Ukrainoje pradžios į Vokietiją atvyko daugiau kaip 316 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Gėdos paradas

„Visi karai yra siaubingi ir niekada negali būti pateisinami“, – sakė 50 metų Rene Hermannas, taip pat padėjęs organizuoti protestą Berlyne.

Jis AFP sakė, kad „neturi jokios pozicijos“ dėl Ukrainos konflikto, tačiau socialiniame tinkle „TikTok“ veda tinklaraštį, turintį tūkstančius prenumeratorių. Jo paskyra neseniai buvo sustabdyta po to, kai jis ne kartą skleidė prokremlišką propagandą, įskaitant kaltinimus, kad Kyjivas imitavo žudynes „siekdamas manipuliuoti Vakarų mąstysena“.

„Dalyvavimo šiose demonstracijose motyvai yra labai įvairūs, – AFP agentūrai sakė Magdeburgo Otto von Guericke universiteto sociologas ir Rusijos visuomenės ekspertas Jochenas Toepferis. – Jos buvo organizuotos kaip demonstracijos prieš diskriminaciją Vokietijoje. Tačiau tikrai buvo ir (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino gerbėjų, taip pat žmonių, kurie nebūtinai mėgsta Putiną, bet nenori, kad jų šalis būtų diskredituota, nepaisant vykstančio karo.“

Nors Berlyno demonstracija buvo vadinama apolitiška, Vokietijoje ji sukėlė pasipiktinimo bangą, o dienraštis „Bild“ ją pavadino „gėdos paradu“.

„Dėl Dievo meilės, kaip jūs galėjote leisti šią gėdos eiseną vidury Berlyno?“ – Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas paklausė Berlyno merės Franziskos Giffey.

Ši atsakė, kad supranta jo pyktį, bet negali bausti žmonių vien už tai, kad jie mojavo Rusijos vėliavomis.

Importuotas karas?

Praėjusią savaitę Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser pareiškė, kad saugumo institucijos „atidžiai stebi, kokiu mastu Vokietijoje kyla pavojus ne tik Rusijos, bet ir Ukrainos piliečiams“.

„Turime būti labai atsargūs, kad šis karas nebūtų importuotas į mūsų visuomenę“, – pridūrė ji.

Pasak Berlyno laisvojo universiteto doktoranto Tobiaso Rupprechto, tai mažai tikėtina.

„Dauguma čia gyvenančių rusų daug kritiškiau žiūri į konfliktą ir yra linkę būti daug labiau vakarietiški nei rusai Rusijoje“, – sakė jis.

Tačiau jis pridūrė, jog „kuo ilgiau tęsis karas, tuo didesnė rizika, kad Vokietijoje bus įvykdyta daugiau nusikaltimų šiame kontekste“.

Sekmadienį Vokietijoje buvo suplanuotos dar kelios prorusiškos demonstracijos, dėl kurių rusų organizacijos sulaukė pasmerkimo.

„Netoleruosime, kad keli diskriminacijos atvejai būtų naudojami kaip priedanga proputiniškiems propagandiniams renginiams“, – perspėjo Heseno žemės rusų kilmės asmenų draugija IDRH.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama