Propaganda veikia: Tilžės gyventojos vidury nakties ieškojo šviesos Lietuvoje

Bet šis internete paskelbtas įrašas nieko neįrodo – Nemuno krantus jungiančio tilto lietuviška atkarpa apšviesta ryškiai, iš kito upės kranto miestelis sunkiai matyti, o filmuota greičiausiai naktį, kai šviesos tiesiog išjungtos.

Pašaipas papildo keiksmažodžiais

Toks trumpas vaizdo reportažas iš Tilžės (Sovetsko) ir tiesiai prieš ją šiapus Nemuno esančios Panemunės viename prorusiškame „Telegram“ kanale pasirodė ketvirtadienio popietę.

„Moteris iš Sovetsko miesto, esančio Kaliningrado (Karaliaučiaus) srityje, patrolino Lietuvos gyventojus šviesos atjungimo naktį tema. Didžiulė Z naktimis šviečia Lietuvos kryptimi“, – jį palydėjo toks paaiškinimas.

Kiek ilgesnis nei pusės minutės įrašas išties pradedamas raidės Z, nupieštos ar iškabintos ant kažkokio pastato sienos, vaizdu. Didžiulės raidės kontūras ryškiai apšviestas.

„Šaunuoliai, didžiuojuosi savo šalimi!“ – džiaugsmingu balsu už kadro rusiškai kalba mobiliuoju telefonu filmuojanti moteris.

Parodžiusi raidę ant sienos, ji telefoną pasuka į Karalienės Luizės tiltą: „Lietuva, Lietuva toje pusėje. Pažiūrėkite, kaip nėra šviesų, nėra… Taupo šviesą, taupo toje pusėje.“

Karaliaučiaus sritį ir mūsų šalį jungiantis tiltas per Nemuną apšviestas ryškiai. Kitame krante iš tiesų tvyro tamsa, tik kur ne kur spingsi neryškios švieselės.

„Lietuvoje šviesos nėra, – pakartoja moteris ir dar riebiai nusikeikia. – Va, tik siena apšviečiama. Ir Sovetskas, bl…, Sovetske, Sovetske, tu širdžiai mielas… Ir dainas visi dainuoja, ir džiaugiasi.“

Pačios moters nematyti, tik keliuose kadruose pasirodo jos su telefonu rankoje šešėlis. Įraše filmuotoja kalba viena, bet porą kartų girdėti atokiau lyg jai kažką sakanti kita moteris (ji porai sekundžių patenka į kadrą).

Filmuota vidury nakties

Nors įraše matyti tamsi Lietuvos pakrantė, moters bandymas įtikinti, kad Lietuva dėl ES įvestų sankcijų Rusijai aptemo, yra nepagrįstas.

Pagal vaizdo įrašo detales – vos už kelių metrų tekančią upę, greta vandens esančius statinius, numanomą atstumą iki tilto pradžios, kairėje pusėje išrikiuotas gėlių klombas – nesunku nustatyti, kad filmuojama iš Tilžės Krantinės gatvės netoli Gerceno gatvės pradžios, ties 7-uoju namu.

Statmena upei linija iš šios vietos turėtų nuvesti prie privačių kotedžų, esančių ten, kur pasisukusi Parko gatvė virsta Nemuno gatve.

Tai yra viena ilgesnių Panemunės gatvių, bet gyvenamieji namai stūkso vien dešinėje jos pusėje. Kairėje plyti pievos ir šiek tiek dirbamų laukų, auga krūmokšniai (prie pat Nemuno jų dar daugiau).

Karalienės Luizės tilto ilgis – kiek daugiau nei 400 metrų. Panašus atstumas, remiantis „Google Maps“, skiria ir vietą, iš kur buvo filmuota, nuo artimiausių gyvenamųjų namų Panemunėje.

Tad gali būti, kad mobiliojo telefono vaizdo kamera taip toli esančių šviesų tamsiu paros metu tiesiog „nepamatė“.

Pasakodama, ką mato, filmuotoja telefoną vis pasuka tai į vieną, tai į kitą pusę, tad galima pamatyti, kad Krantinės gatvė, neskaičiuojant besikalbančių moterų, yra visiškai tuščia.

Ši gatvė yra netoli centro, tad net vakarais joje turėtų būti praeivių, bet yra priešingai. Todėl darytina prielaida, kad buvo filmuojama jau vėlai naktį, kai Panemunės gyventojai turėjo miegoti išjungę šviesas.

Kita įraše girdima moteris stovi prie nedidelio automobilio, kurio jos greičiausiai atvažiavo specialiai tokiu metu.

Ir mėnulis, tilto šviesos bei jų atspindžiai vandenyje yra gana išplaukę. To priežastis galėjo būti ne tik nuolatinis telefono judinimas, bet ir galbūt ore tvyrantis lengvas rūkas.

Beje, iš neryškaus mėnulio formos atrodo, kad filmavimo metu buvo pilnatis (šiuo metu – besibaigianti delčia). Tai reiškia, kad buvo filmuota prieš porą savaičių.

Pasirinko „patogų“ tašką

Mažiausia Lietuvoje miesto tipo gyvenvietė – turinti kiek daugiau nei 200 gyventojų – Panemunė yra pasienio ruože.

„Google Maps“ galima virtualiai pasivaikščioti po miestelį. Tarp gatvės, kurios dešinėje pusėje išsirikiavę privatūs namai, ir upės esančioje pievoje augantys krūmai – netankūs, bet palyginti aukšti, yra ir medžių, tad jie net be lapų šiek tiek užstoja vaizdą.

Gatvėje beveik nėra žibintų, tad bene vienintelis šviesos šaltinis tamsiu metu turėtų būti kambariuose ar kiemuose degančios lempos.

Namai yra daugiausia dviaukščiai, aptverti tvoromis, prie jų taip pat pasodinta medžių, tad, norint iš kito kranto pamatyti langus su šviesa juose, žvilgsniui reikia „įveikti“ nemažai kliūčių.

Abiejuose Karalienės Luizės tilto galuose įrengti sienos perėjimo punktai.

Lietuviškojo iš Nemuno krantinės Tilžėje nematyti – plieskiant šviesoms, tamsoje sunku įžiūrėti kokį nors statinį. Tačiau galima spėti jį esant – tilto gale šviesos yra kiek aukščiau, greičiausiai – virš sienos perėjimo punkto.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis patikino, kad jame apšvietimo intensyvumas nebuvo sumažintas.

„Tai yra tarptautinis sienos perėjimo punktas, svarbus, niekas taip nedaro“, – portalui 15min aiškino pareigūnas.

Anot jo, iš Lietuvos pusės kitame tilto gale esančių šviesų gerai nematyti, todėl neįmanoma suprasti, kas kaip apšviečiama.

Panemunės sienos perėjimo punkte dirbantys žmonės vaizdo įrašą irgi matė, vos jis pasirodė internete.

Pareigūnų žodžiais, Tilžės gyventoja situaciją interpretavo savaip. Moteris filmavimui esą pasirinko tašką, iš kurio žiburiai Lietuvos pusėje gali būti sunkiai matomi.

Todėl vaizdo įrašą ir jame skambantį komentarą, esą Lietuva skendi tamsoje, reikėtų vertinti kaip klaidinantį.

Moteris šviesų galėjo neįžiūrėti dėl atstumo ir vietos, iš kurios filmavo, vaizdą užstojančių medžių, lengvo rūko, telefono vaizdo kamerai galėjo pritrūkti jautrumo tamsoje „pagauti“ tolimą vaizdą.

Be to, tuo metu galėjo būti gili naktis, kai žmonės tiesiog nebuvo įjungę šviesų, nes miegojo.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.