Prieš teismą stoja 96 metų buvusi nacių mirties stovyklos sekretorė

Irmgard Furchner buvo paauglė, kai dirbo stovyklos direktoriaus kabinete Štuthofe, okupuotoje Lenkijoje, netoli Dancigo miesto, šiandien žinomo kaip Gdanskas.

Anot prokurorų, I. Furchner „padėjo atsakingiems asmenims stovykloje sistemingai žudyti žydų kalinius, lenkų partizanus ir sovietinius rusų karo belaisvius, atlikdama stenografės ir lagerio vado sekretorės funkciją“ nuo 1943 m. birželio iki 1945 m. balandžio.

Ji buvo nepilnametė įtariamų nusikaltimų padarymo metu ir yra kaltinama „padėjusi žudyti daugiau nei 10 tūkst. atvejų“ ir bendrininkavusi kėsinantis nužudyti, pridūrė šiaurinio Icehojės miesto prokurorai. Nepaisant amžiaus, atsakovė, gyvenanti globos namuose netoli Hamburgo, pripažinta tinkama stoti prieš teismą, bet dar nepadarė savo pareiškimo dėl kaltinimų.

Procesas prasidės likus dienai iki 75-ųjų Niurnbergo teismo procesų, per kuriuos svarbūs nacių veikėjai, įskaitant Hermanną Goeringą, buvo patraukti atsakomybėn, pabaigos metinių. Tačiau prokurorų laikas senka mėginant patraukti atsakomybėn buvusius masines egzekucijas prižiūrėjusios nacių sukarintos grupuotės SS narius ir vykdytojus, nes karo laikų karta išmiršta.

Praėjus savaitei nuo posėdžių pradžios Icehojėje, prasidės šimtamečio buvusio lagerio sargo, kaltinamo talkinimu nužudant daugiau nei 3500 žmonių, teismas Noirupine, rytinėje Brandenburgo žemėje.

Prokurorai nagrinėja dar devynias bylas, o už nacių nusikaltimų tyrimą atsakinga institucija nagrinėja dar septynias bylas.

Sekretorės darbas

Siekdami įvertinti I. Furchner „konkrečią atsakomybę“ už nužudymus, anksčiau šiemet prokurorai sakė tam pasitelkę istorikus.

Stovykloje dirbdama sekretore I.Furchner „tvarkė visą SS vado Paulio Wernerio Hoppe‘s korespondenciją", – sakė advokatas Christophas Rueckelis, atstovaujantis holokaustą išgyvenusiems asmenims, daugelis jų yra proceso dalyviai. „Ji spausdino įsakymus deportuoti ir vykdyti egzekucijas“, diktuojamus P. W. Hoppe‘s, visuomeniniam transliuotojui NDR sakė Ch. Rueckelis.

I. Furcher advokatui Wolfui Molkentinui nėra aišku, ar ji žinojo ir suprato, koks likimas laukia kalinių. SS pareigūnų bendravimas buvo „taip užkoduotas, kad sekretorė nebūtinai gebėjo jį iššifruoti“, sakė jis vokiečių savaitraščiui „Spiegel“. „Gali būti, kad tokia mašinistė kaip ponia Furchner buvo atribota“ nuo to, kas vyko stovykloje, sakė jis.

Per posėdžius, kurie vyks iki kitų metų birželio, teismas sieks, be kitų, atsakyti į klausimą, ar kaltinamoji  galėjo dirbti netoli tos vietos, kur buvo nužudyti tūkstančiai žmonių ir deginami jų lavonai.

Svarbi byla

I. Furchner yra vienintelė moteris, pastaraisiais metais stojusi prieš teismą dėl nusikaltimų nacių laikais. „Teisingumas per ilgai ignoravo moterų vaidmenį nacių režime ir jų reikšmę vykdant holokaustą“, - savaitraštiui „Spiegel“ sakė istorikė Simone Erpel.

Pareigos, kurias nacių sistemoje paprastai ėjo moterys, nebuvo prokurorų akiračio lauke iki 2011 m. sprendimo, kai koncentracijos stovyklos sargas Johnas Demjanjukas buvo nuteistas už tai, kad ėjo pareigas nacių žudymo mašinoje. Nuo tada teismai panašiose bylose priėmė keletą nuosprendžių ne tik dėl žmogžudysčių ar žiaurumų, tiesiogiai susijusių su kaltinamaisiais.

Paskutiniame nuosprendyje kaltu pripažintas buvęs SS sargas 93 metų Bruno Dey, jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Kai 2020 m. liepą teismas paskelbė nuosprendį, B. Dey atsiprašė holokausto aukų ir sakė, jog „kas nors panašaus niekada neturėtų pasikartoti“.

B. Dey dirbo toje pačioje Štuthofo stovykloje kaip I. Furchner, nacių įsteigtoje 1939 metais. Galiausiai joje buvo laikoma 110 tūkst. suimtųjų, tarp jų daug žydų. Stovykloje žuvo maždaug 65 tūkst. žmonių.