Prieš 2024 m. rinkimus Putinas sugriežtino sąlygas žiniasklaidai

Pernai vasarį Ukrainą užpuolusi Maskva smarkiai apribojo žiniasklaidos laisvę. Nuo 2000 m. valdantis V. Putinas dar nepaskelbė, kad sieks penktosios kadencijos, bet Kremlius sakė, kad jo valdymui niekas negali prilygti.

Pagal vyriausybės nutarimą žurnalistams, kurie nedirba valdžios institucijų užregistruotose žiniasklaidos priemonėse, bus uždrausta dalyvauti rinkimų komisijos posėdžiuose. Įsake sakoma, kad tik žurnalistai, „pagal federalinį įstatymą turintys teisę“ dirbti, galės fotografuoti ir filmuoti rinkimų apylinkėse.

Šios priemonės neleidžia tinklaraštininkams ir žurnalistams, dirbantiems nepriklausomai žiniasklaidai tremtyje, patekti į balsavimo apylinkes.

Dauguma Rusijos nepriklausomos žiniasklaidos pernai pabėgo iš šalies, valdžiai pradėjus masiškai susidoroti su nepritariančiaisiais ir priėmus griežtus cenzūros įstatymus dėl karo Ukrainoje. Tačiau kai kurios ištremtos žiniasklaidos priemonės vis dar turi Rusijoje dirbančių žurnalistų, regioninė žiniasklaida taip pat vis dar paskelbia nepriklausomų pranešimų. Įsakas galioja ir Ukrainos teritorijoms, kurias Rusija teigia aneksavusi.

Remiantis Rusijos įstatymais, prezidento rinkimai turi būti surengti 2024 m. kovą, o pirmojo rato data turi būti paskelbta iki gruodžio vidurio.

2020 m. V. Putinas surengė referendumą dėl Konstitucijos pataisų, leidusių jam eiti prezidento pareigas dar dvi kadencijas, o tai reiškia, kad jis gali likti valdžioje iki 2036 m., kai jam sukaks 84-eri. Anksčiau Konstitucija reikalavo jo pasitraukimo 2024 m. pasibaigus dabartinei šešerių metų kadencijai.

Rusijoje leidžiama tik teigiamai pasakoti apie ilgametį lyderį, dauguma jo politinių oponentų sukišti į kalėjimus arba pabėgo.