Prasidėjo praktinis karinių pratybų „Zapad 2021“ etapas

Iš viso pratybose dalyvaus maždaug 200 tūkst. žmonių, daugiau kaip 80 lėktuvų ir sraigtasparnių, iki 760 karinės technikos vienetų, įskaitant daugiau kaip 290 tankų, per 240 ginkluotės vienetų, įskaitant reaktyvines salvinės ugnies sistemas ir minosvaidžius, iki 15 laivų, nurodė Rusijos Vakarų karinė apygarda.

Maždaug 2,5 tūkst. rusų kariškių dalyvaus Baltarusijoje vyksiančiuose pratybų veiksmuose. Į pratybas taip pat atvyko užsienio kontingentų – apie 500 kariškių iš Armėnijos, Indijos, Kazachstano, Kirgizijos, Mongolijos, Pakistano ir Šri Lankos, skelbė Vakarų karinė apygarda.

Tuo pačiu metu dideles pratybas Arktyje pradėjo Rusijos Šiaurės laivynas.

Jose dalyvauja maždaug 50 laivų, 120 orlaivių, apie 8 tūkst. kariškių.

Praktiniai Šiaurės laivyno pratybų veiksmai vyks Barenco, Karos, Čiukčių, Rytų Sibiro, Laptevų jūrų akvatorijose, Naujojo Sibiro salų, Prano Juozapo Žemės salyno rajonuose, nurodė Šiaurės laivyno spaudos tarnyba.

Rugsėjo 8 dieną Rytų karinė apygarda pranešė, jog daugiau kaip 500 rusų kariškių dalyvauja Kurilų salose prasidėjusiose pratybose.

Perspėja dėl galimų „provokacijų“

Gynybos ministerija paskelbė filmuotą medžiagą iš bendrų karinių pratybų.

Joje buvo matyti šaudančių Rusijos karo laivų rikiuotės, karo lėktuvų dariniai danguje ir per kalnuotą vietovę besiveržiantys tankai.

Pratybų išvakarėse Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jos „prieš nieką nėra nukreiptos“.

Jo kolega, tarptautinės bendruomenės nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jų šalys „nedaro nieko, ko nedarytų mūsų priešininkai“.

Daugiau nei po du dešimtmečius savo šalis valdantys lyderiai ketvirtadienį buvo susitikę Kremliuje ir susitarė didinti buvusių sovietinių respublikų integraciją, įskaitant karinę.

Šios pratybos kelia bendrą sieną su Rusija ir Baltarusija turinčių Europos Sąjungos valstybių nerimą.

Neseniai jos apkaltino Minsko režimą sąmoningai varant neteisėtus migrantus per jų sienas. Lenkija prie savo rytinių sienų paskelbė nepaprastąją padėtį – pirmą kartą po komunistinio režimo žlugimo šalyje.

Prieš bendras Rusijos ir Baltarusijos pratybas Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) perspėjo dėl galimų „provokacijų“ ir pareiškė, kad šios pratybos yra viena priežasčių, dėl kurių buvo įvesta nepaprastoji padėtis.

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas penktadienį lenkų žiniasklaidai sakė, kad šalis yra pasirengusi galimiems „incidentams pasienyje“.

Lenkijos pasienyje buvo dislokuota kariuomenė pjaunančios vielos užtvarai statyti, augant į šalį iš Baltarusijos norinčių patekti migrantų – daugiausia iš Artimųjų Rytų – skaičiui.

Glaudesnis karinis bendradarbiavimas

Briuselis įtaria, kad A. Lukašenka sąmoningai organizavo šią nelegalių migrantų bangą, keršydamas už griežtėjančias ES sankcijas jo režimui.

V. Putinas ketvirtadienį sakė, kad ES lyderiai prašė jo įsikišti, bet jis esą atsakęs, kad Maskva „nieko bendra su tuo neturi“.

Pasak jo, Lenkija turi priimti visus Afganistano piliečius, bandančius pereiti jos sieną.

„Galite kaltinti Baltarusiją dėl visko, bet bent jau priimkite afganistaniečius“, – sakė Rusijos lyderis.

V. Putinas taip pat apkaltino ES nematant problemų kalbėtis su Talibanu, bet tik ne su A. Lukašenka, kuris yra valdžioje „dėl rinkimų rezultatų, patinka jiems tai ar ne“.

Rusijos prezidentas laiko ištiesęs pagalbos ranką A. Lukašenkai nuo praėjusių metų, kai po Baltarusijos prezidento rinkimų, daugelio laikomų suklastotais, prasidėjo masiniai protestai prieš autoritarinį šalies vadovą.

Kremliaus lyderis jau seniai siekė politinės integracijos su Baltarusija.

Ketvirtadienį V. Putinas pareiškė, kad su Baltarusijos kolega aptarė „bendros gynybinės erdvės“ kūrimą ir susitarė dėl abiejų šalių ekonomikos politikos integravimo.

Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas penktadienį atvyko į Minską aptarti tolesnių planų su baltarusių kolegomis.

Kremlius penktadienį pranešė, kad V. Putinas ketina lapkritį apsilankyti Baltarusijoje.

Savo ruožtu A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijai nėra ko nerimauti, nes Rusija „nepraris“ jo šalies.

Rusija ir Baltarusija siekia užimti vieningas pozicijas savo konfrontacijoje su Vakarais.