Borisas Pistorius

Pistoriusas: dešimtmečio pabaigoje gali kilti pavojų, bet būsime jiems pasiruošę

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas teigia, kad šio dešimtmečio pabaigoje NATO rytiniame flange gali kilti rimtų grėsmių. Ministras tikina, kad Aljansas spės joms pasiruošti.

Interviu vokiečių leidiniui „Die Welt“ B. Pistoriusas palietė daug saugumo ir gynybos klausimų bei pateikė gana optimistines prognozes.

Visgi daugeliu atvejų kalbama ne apie gynybos stiprinimą „čia ir dabar“, o apie ilgalaikius projektus.

Brigada Lietuvoje:

„Kiek kainuos brigados įranga neaišku, nes šiuo metu rengiami įrangos reikalavimai. Sąrašai jau pateikti ir bus tikrinami. Tada nustatysime prioritetus ir užsakysime.

Visada gali pasitaikyti situacijų, kai atsiras spragų, naujos ginklų sistemos ir amunicija nenukris iš dangaus.

Aišku viena: brigada bus NATO dalinys, kuris sustiprins rytinio flango apsaugą, taigi ir mūsų saugumą.

Jei mano informacija teisinga, paraiškų į brigados įkūrimo štabą yra tris kartus daugiau nei etatų. Taigi susidomėjimas yra didelis, o kariai labai nori dalyvauti šiame naujame projekte.

Esu įsitikinęs, kad turėsime pakankamai aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Ir taip, visi klausimai, susiję su darbo sąlygomis, apgyvendinimu, skrydžiais namo ir darbo užmokesčiu, turi būti išspręsti greitai.

Tiesa ir tai, kad Lietuva turi labai gerą reputaciją tarp karių. Kariai, kurie ten buvo atvykę kaip kovinės grupės dalis, jautėsi labai šiltai sutikti.“

Vokietijos divizijos dislokavimas:

„Iki 2025 m. sausio 1 d. divizija nebus parengta, ji išaugs vėliau.“

Parama Ukrainai, jei JAV ją mažintų:

„Žinome, kad anksčiau ar vėliau tikriausiai turėsime kompensuoti vieną ar du dalykus, kurių Vašingtonas gali nebesuteikti. Teoriškai taip pat gali būti sričių, kurių negalėsime lengvai kompensuoti iš karto.

Pavyzdžiui, gynybos pramonei prireiks laiko padidinti savo pajėgumus.

Dabar turime maždaug 5–8 metus, per kuriuos turėsime pasivyti tiek ginkluotąsias pajėgas, tiek pramonę ir visuomenę.

Tuo pat metu grėsmes Baltijos šalims, Gruzijai ir Moldovai reikia vertinti labai rimtai. Tai nėra tik sabotažas.

Šio dešimtmečio pabaigoje mums gali grėsti pavojai. Tačiau iki to laiko būsime jiems pasirengę.“

Santykių su Lenkija „restartas“:

„Turime išsiaiškinti, kaip, remiantis NATO gynybos planais, galėtume kartu užimti pozicijas rytiniame flange. Ką galėtume ten kartu suorganizuoti? Visus šiuos klausimus dabar galime spręsti kartu, o tai būtų labai sveikintina.“

Gynybos biudžeto sumažinimas:

„Planuojama sutaupyti pusės milijardo eurų suma būtų vienkartinė ir būtų taikoma tik 2024 m. Aišku viena: biudžeto padėtis yra sudėtinga.

Tai, kad tenka išsiversti be 500 mln. eurų, skaudu, tačiau tokiomis aplinkybėmis tai vis dar priimtina.

Planuodami vidutinės trukmės finansus turime atsižvelgti į 2027 ir 2028 metus. Todėl taip pat pritariu reguliaraus gynybos biudžeto padidinimui šiuo tikslu.

Tačiau tuo pat metu darome tai, ko skubiai reikia dabar: investuojame kuo daugiau ir kuo greičiau iš specialiojo fondo, kol infliacija neprarijo didelės jo dalies.

Kartu užtikriname, kad projektai būtų finansuojami, kai specialusis fondas bus panaudotas. Tai pasiekiama vadinamaisiais įsipareigojimų leidimais. Tokiu būdu teisiškai užtikriname, kad kitos kadencijos vyriausybė taip pat užbaigs tokių projektų finansavimą.

Tai taikoma, pavyzdžiui, tankų, haubicų ir šaudmenų įsigijimui. Tokiu būdu galime užtikrinti ir daugiau nei 300 000 šaudmenų finansavimą.“

Bundesvero pajėgumai:

„Viena vertus, Bundesveras yra taip gerai aprūpintas, kad gali vykdyti visas NATO užduotis. Antra, labai svarbu, kad Bundesveras turėtų tinkamas struktūras.

Jei misija pereina nuo tarptautinių krizių valdymo prie nacionalinės ir aljanso gynybos, turi keistis ir organizacija.

Kada Bundesveras bus visiškai sukomplektuotas, priklausys nuo to, ar sėkmingai bus įgyvendintos jau įdiegtos ir bus įdiegtos priemonės, taip pat nuo bendradarbiavimo su pramone.“

Privaloma karinė tarnyba:

„Anksčiau buvo priežasčių sustabdyti privalomąją karinę tarnybą. Tačiau, žvelgiant atgal, tai buvo klaida. Dabar ją tiesiog atkurti yra sudėtinga struktūriškai, konstituciškai ir politiškai.

Todėl aš svarstau kitus modelius, pavyzdžiui, Švedijos modelį, pagal kurį visi jaunuoliai ir jaunuolės yra šaukiami į privalomąją karo tarnybą ir tik keli išrinktieji atlieka pagrindinę karinę tarnybą. Kažkas panašaus būtų įmanoma ir pas mus.“

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder