Pirmoji trepanacija istorijoje. Rasti viduramžių moters palaikai su skylėmis kaukolėje

Pranešdami apie radinį naujame tyrime, mokslininkai teigia, kad nelaimingai pacientei tikriausiai buvo atlikta keletas trepanacijų "sisteminei patologinei būklei" gydyti, nors jie negali tiksliai pasakyti, kas jai buvo negerai ir ar šios operacijos turėjo kokį nors teigiamą poveikį.

Apie tai rašo IFLScience.

Kaukolė rasta Lombardijos nekropolyje Castello Tesino, kuris tarnavo kaip laidojimo vieta nuo VI iki VIII a.

Žlugus Romos imperijai, ši vieta tapo strategine Bizantijos tvirtove. Joje apsigyveno kai kurios turtingiausios lombardų šeimos.

Kasinėjimų metu Castello Tesino vietovėje aptikta prabangių kapaviečių, kuriose rasta aukso ir brangių papuošalų, tačiau tyrimo autoriai teigia, kad jų neįtikėtinas radinys yra "pirmasis gyvo organizmo kryžiaus formos kaulų modifikacijos įrodymas".

Akivaizdu, kad kryžius padarytas aštriu metaliniu įrankiu, o jo centre yra suapvalinta gerai užgijusio kaulo dalis.

Tyrėjų teigimu, toks gijimas paprastai įvyksta praėjus maždaug šešiems mėnesiams po sužalojimo, o tai rodo, kad moteris išgyveno procedūrą.

Tačiau antrajame "V formos žymių" rinkinyje tokio gijimo nematyti, o tai reiškia, kad moteris tikriausiai mirė labai greitai po šios antrosios operacijos.

Tačiau neaišku, ar ji mirė tiesiogiai dėl to.

"Nustatėme, kad moteris išgyveno po kelių operacijų.

Ją sudarė keletas iš eilės atliktų gręžimų", - paaiškino tyrimo autorė Ileana Micarelli.

Jos bendraautorius Giorgio Manzi priduria: "Paskutinė operacija, atrodo, buvo atlikta prieš pat žmogui mirštant".

Vis dėlto tai, kad anksčiau tokioje pačioje vietoje tokių įbrėžimų nebuvo rasta, paskatino suabejoti jų paskirtimi ir kilme.

Visų pirma tyrimo autoriai svarstė, ar ant moters kaukolės pavaizduotos žymės galėjo turėti simbolinį pobūdį.

Juk kaip pavyzdį paimkime tuo pačiu laikotarpiu Karpatų baseine gyvenusius avarus, kurie praktikavo ritualinį trepanavimą.

Tačiau galiausiai ši teorija buvo atmesta, nes nėra jokių archeologinių įrodymų, patvirtinančių ritualinį trepanavimą šioje vietovėje.

Mokslininkai taip pat svarstė teoriją, ar žymės galėjo būti tam tikros žiaurios teisminės bausmės, žinomos kaip decalvatio, forma.

Ji apima žalojimą pašalinant galvos odą.

Tačiau įrašai rodo, kad ši reta ir liūdnai pagarsėjusi bausmė buvo taikoma tik kareiviams, dezertyravusiems iš mūšio lauko, arba tiems, kurie prekiavo be licencijos.

Be to, ant moters kaukolės esančių žymių forma ir išsidėstymas neatitinka tų, kurios paprastai būdingos ir siejamos su decalvatio.

Nors tyrėjai nerado jokių tiesioginių "traumos, auglio, įgimto sutrikimo ar kitos patologijos" įrodymų, jie apsistojo ties medicininiu paaiškinimu.

I, VII ir XII a. tekstus išanalizavę tyrėjai pažymi, kad kryžminės trepanacijos buvo įprasta procedūra senovėje.

Tai dar kartą patvirtina mintį, kad žymės yra tam tikros chirurginės procedūros rezultatas.

Pasak autorių, tai vienas iš nedaugelio archeologinių įrodymų, kad ankstyvaisiais viduramžiais trepanacijos operaciją atliko moterys.

Savo ruožtu tai atveria kelią tolesniems tyrimams, siekiant pagrįsti šią pavojingą to laikotarpio chirurginę procedūrą.