Pirmasis kontaktas su ateiviais gali lengvai baigtis genocidu, perspėja mokslininkai

Visai neseniai, birželio mėn. paskelbtoje nepriklausomoje analizėje teigiama, kad NSO galėjo rinkti slapta JAV vyriausybės agentūra.

Jei atsiras kokių nors tikrų nežemiškos gyvybės įrodymų, nesvarbu, ar tai būtų informatorių parodymai, ar prisipažinimas apie dangstymą, žmonės susidurs su istoriniu paradigmos pasikeitimu.

Būdami čiabuvių studijų darbo grupės nariai, kurių buvo paprašyta suteikti savo disciplininę patirtį seminarui, susijusiam su Berklio SETI tyrimų centru, tyrinėjome šimtmečius trukusius kultūrinius kontaktus ir jų rezultatus visame pasaulyje.

Bendradarbiaudami ruošėmės seminarui, remdamiesi tarpdisciplininiais tyrimais Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Afrikoje ir visoje Amerikoje.

Galutine forma mūsų grupės pareiškimas iliustravo, kad reikia įvairių požiūrių į ateivių gyvybės klausymosi etiką ir išplėsti "intelekto" ir "gyvybės" sąvokų apibrėžimą.

Remdamiesi savo išvadomis, pirmąjį kontaktą laikome ne tiek įvykiu, kiek jau prasidėjusiu ilgu procesu.

Kas atsakingas už pirmąjį kontaktą

Iš karto kyla klausimas, kas "atsakingas" už pasirengimą kontaktui su ateivių gyvybe. Bendruomenės - ir jų interpretaciniai lęšiai -, kurios greičiausiai įsitrauktų į bet kokį kontakto scenarijų, būtų karinės, korporacinės ir mokslinės.

Suteikdamas amerikiečiams teisinę teisę pelnytis iš kosminio turizmo ir planetos išteklių gavybos, 2015 m. Komercinių kosminių paleidimų į kosmosą konkurencingumo aktas gali reikšti, kad korporacijos pirmosios ras nežemiškos visuomenės požymių.

Priešingu atveju, nors neatpažintų oro reiškinių aptikimas paprastai yra karinis reikalas, o NASA vadovauja siunčiant pranešimus iš Žemės, dauguma veiklos, susijusios su nežemiškais ryšiais ir įrodymais, tenka programai, vadinamai SETI, arba nežemiško intelekto paieška.

SETI yra mokslininkų, vykdančių įvairius tyrimus, grupė, įskaitant "Breakthrough Listen", kuri klausosi "technosignatūrų", t. y. suprojektuotos technologijos žymenų, pavyzdžiui, teršalų.

SETI tyrėjai beveik visada yra STEM - gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos - mokslininkai. Tik nedaugeliui socialinių ir humanitarinių mokslų srities atstovų buvo suteikta galimybė prisidėti prie kontakto koncepcijos ir pasiruošimo jam.

Daug žadančiu disciplinų įtraukimo aktu Berklio SETI tyrimų centras 2018 m. pakvietė darbo grupes - įskaitant mūsų čiabuvių studijų darbo grupę - ne iš STEM sričių parengti perspektyvinius dokumentus, kuriuos SETI mokslininkai galėtų apsvarstyti.

Klausymosi etika

Nei "Breakthough Listen", nei SETI svetainėje nėra dabartinio etikos pareiškimo, išskyrus įsipareigojimą užtikrinti skaidrumą.

Mūsų darbo grupė nebuvo pirmoji, iškėlusi šį klausimą. Ir nors SETI institutas ir kai kurie tyrimų centrai įtraukė etiką į savo renginių programas, atrodo aktualu paklausti, kam atsiskaito NASA ir SETI ir kokių etikos gairių jie laikosi galimo pirmojo kontakto scenarijaus atveju.

Atrodo, kad SETI po aptikimo veikiantis centras - dar viena reta SETI STEM-centrizmo išimtis - greičiausiai rengia įvairius kontakto scenarijus.

Įsivaizduojamos tokios galimos aplinkybės: ET artefaktų radimas, signalų iš už tūkstančių šviesmečių aptikimas, kalbinio nesuderinamumo problemos, mikrobinių organizmų aptikimas kosmose ar kitose planetose ir jų arba mūsų rūšies biologinis užterštumas.

Kitas klausimas, ar JAV vyriausybė ar kariuomenės vadovai atsižvelgtų į šiuos scenarijus.

Su SETI susiję mokslininkai linkę nuraminti kritikus, kad technosignatūrų klausančiųjų ketinimai yra geranoriški, nes "kokia gali būti žala, jei tiesiog klausomasi?".

SETI tyrimų garbės pirmininkė Jill Tarter gynė klausymąsi, nes bet kuri ET civilizacija mūsų klausymosi techniką suprastų kaip nesubrendusią ar elementarią.

Tačiau mūsų darbo grupė, remdamasi kolonijinių kontaktų istorija, parodė, kaip pavojinga manyti, kad ištisos civilizacijos yra palyginti pažangios ar protingos.

Pavyzdžiui, kai Kristupas Kolumbas ir kiti Europos tyrinėtojai atvyko į Ameriką, šiuos ryšius lėmė išankstinė nuostata, kad "indėnai" buvo mažiau pažengę, nes nemokėjo rašto.

Tai lėmė dešimtmečius trukusią čiabuvių vergovę Amerikoje.

Juodai balta graviūra, kurioje pavaizduota grupė ginkluotų ir šarvuotų vyrų, stovinčių ant kranto ir kalbančių su daugybe nuogų vyrų. Fone plaukia dideli laivai. (Paveikslėlio kreditas: Theodor de Bry/Wikimedia Commons)

Šioje XVI a. graviūroje pavaizduotas Kristupas Kolumbas, išsilaipinęs Amerikoje. Kolumbas ir jo tyrinėtojai ten gyvenančius čiabuvius laikė "primityviais", nes jie neturėjo rašto sistemos.

Darbo grupės pareiškime taip pat siūloma, kad pats klausymosi veiksmas jau yra "kontakto fazėje". Kaip ir patį kolonializmą, kontaktą geriausia būtų įsivaizduoti kaip įvykių seką, kuri prasideda nuo planavimo, o ne kaip pavienį įvykį.

Ar taip žvelgiant, klausymasis potencialiai be leidimo nėra tik dar viena stebėjimo forma? Įdėmus, bet nekryptingas klausymasis mūsų darbo grupei atrodė kaip tam tikra pasiklausymo rūšis.

Atrodo prieštaringa, kad santykius su užsieniečiais pradedame klausydamiesi be jų leidimo, o tuo pat metu aktyviai dirbame, kad kitos šalys negalėtų klausytis tam tikrų JAV pranešimų.

Jei žmonės iš pradžių bus suvokiami kaip nepagarbūs ar neatsargūs, kontaktas su ET gali greičiausiai paskatinti jų kolonizaciją.

Kontaktų istorijos

Per visą Vakarų kolonizacijos istoriją, net ir tais nedaugeliu atvejų, kai kontaktinius asmenis ketinta apsaugoti, kontaktas sukėlė žiaurų smurtą, pandemijas, pavergimą ir genocidą.

Džeimso Kuko 1768 m. kelionę laivu "HMS Endeavor" inicijavo Karališkoji draugija. Ši prestižinė britų akademinė visuomenė pavedė jam apskaičiuoti atstumą tarp Žemės ir Saulės matuojant Veneros matomą judėjimą per Saulę iš Taičio.

Draugija griežtai uždraudė jam vykdyti bet kokius kolonijinius įsipareigojimus.

Nors jis pasiekė savo mokslinius tikslus, Kukas taip pat gavo Karūnos įsakymą per grįžtamąją kelionę sudaryti žemėlapį ir pareikalauti kuo daugiau teritorijų.

Kuko veiksmai paskatino plataus masto kolonizaciją ir vietinių gyventojų išstūmimą visoje Okeanijoje, įskaitant smurtinį Australijos ir Naujosios Zelandijos užkariavimą.

Paveikslas, kuriame pavaizduoti penki vyrai, du šunys ir moters statula, stovintys miškelyje netoli vandenyno kranto. Viduryje esantis Džeimsas Kukas laiko iškeltą skrybėlę.

1768 m. britų kapitono Džeimso Kuko (centre) kelionė davė pradžią plataus masto kolonizacijai ir čiabuvių ištrėmimui visoje Okeanijoje. (Paveikslėlio kreditas: John Hamilton Mortimer per Australijos nacionalinę biblioteką)

Karališkoji draugija Kuką įpareigojo nekenkti ir vykdyti tik tokius tyrimus, kurie būtų naudingi žmonijai. Tačiau tyrinėtojai retai kada būna nepriklausomi nuo savo finansuotojų, o jų tyrinėjimai atspindi to meto politinį kontekstą.

Kaip mokslininkai, besidomintys ir tyrimų etika, ir kolonializmo istorija, savo darbo grupės pareiškime rašėme apie Kuką, kad parodytume, kodėl SETI gali norėti aiškiai atskirti savo ketinimus nuo korporacijų, kariuomenės ir vyriausybės ketinimų.

Nors Kuko kelionę ir SETI skiria didžiulis laiko ir erdvės atstumas, jie turi bendrų esminių bruožų, tarp jų ir tai, kad jie kreipiasi į dangaus mokslą, tarnaujantį visai žmonijai.

Juos taip pat sieja etinių protokolų ir tikėtino ilgalaikio jų sėkmės poveikio neatitikimas.

Pradinis viešos ET žinutės arba rastų kūnų ar laivų domino gali inicijuoti kaskadinius įvykius, įskaitant karinius veiksmus, įmonių išteklių gavybą ir galbūt net geopolitinius pertvarkymus. Imperializmo ir kolonializmo Žemėje istorija rodo, kad ne visiems kolonizacija yra naudinga.

Niekas negali tiksliai žinoti, kaip pasiseks užmegzti ryšius su nežemiškos kilmės gyventojais, nors geriau anksčiau ar vėliau atsižvelgti į pamokančius pasakojimus iš pačios Žemės istorijos.