Pietryčių Azijoje tęsiasi Henry Kisindžerio sprogstamo palikimo siaubas

Kambodžoje nuo Vietnamo karo laikų kiliminių bombardavimų, kuriuos organizavo H. Kisindžeris ir prezidentas Ričardas Niksonas, likę nesprogę šaudmenys yra viena iš karo liekanų, dėl kurių metai iš metų žūsta ir susižaloja suaugusieji ir vaikai.

Be to, ši maždaug 17 mln. gyventojų turinti šalis vis dar atsigauna po genocido, kurį vykdė Raudonieji khmerai - žiauri, nuversta vyriausybė, kuri, ekspertų teigimu, po nesiliaujančių amerikiečių išpuolių šalyje pasipylė rekrūtai, paskatinti nevilties.

"(Iki amerikiečių) Kambodžos kaimai niekada nebuvo bombarduojami... bet (tada) kažkas be įspėjimo nukrisdavo iš dangaus ir staiga... susprogdindavo visą kaimą", - sakė Pnompenyje įsikūrusio Kambodžos dokumentacijos centro vykdomasis direktorius Youk Chhang.

"Kai tavo kaimą bombarduoja ir tau sako, kad bombą numetė kažkokie amerikiečiai, ir kai tu netenki sesers, brolių, tėvų... ką tu gali rinktis?

Būti auka ir mirti nuo bombos ar kovoti", - sakė Chhangas, pats išgyvenęs liūdnai pagarsėjusius Raudonųjų khmerų "žudymo laikus", kurio organizacija dabar dokumentuoja genocidinio režimo palikimą.

Net ir šiandien karta, gimusi po Raudonųjų khmerų, gali nežinoti Kisindžerio ir Niksono pavardžių ar palikimo, - pridūrė Čhangas, - tačiau jie žino B52 bombonešių istoriją ir Amerikos dalyvavimą Kambodžoje."

Praėjusią savaitę mirus 100 metų sulaukusiam Kisindžeriui, prieštaringai vertinamo Amerikos diplomatijos titano veiksmai vėl atsidūrė dėmesio centre, o kai kurie iš griežčiausių kritikos žodžių nuskambėjo iš Pietryčių Azijos, kur JAV jau kariavo, kai 1969 m. Niksonas pradėjo eiti pareigas.

Kisindžeris, kuris buvo jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, o vėliau valstybės sekretorius, 1973 m. buvo apdovanotas Nobelio taikos premija už tai, kad tarpininkavo sudarant paliaubas, kuriomis buvo nutrauktas JAV dalyvavimas kare Vietname ir kurios buvo sudarytos po intensyvaus JAV bombardavimo šiaurės Vietname.

Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais išslaptinti dokumentai atskleidė nepagražintą uždarų durų skaičiavimų vaizdą, kai Kisindžeris ir Niksonas didino slaptus bombardavimus Kambodžoje ir pratęsė slaptą karą Laose, siekdami atkirsti Šiaurės Vietnamo tiekimo linijas ir numalšinti komunistų judėjimą šalyse.

Nėra žinoma, kiek žmonių per šį laikotarpį žuvo Kambodžoje ir Laose, kurie oficialiai kare buvo neutralūs, tačiau istorikai teigia, kad vien Kambodžoje šis skaičius gali būti gerokai didesnis nei 150 000.

Dokumentai taip pat atskleidė, kaip teigia analitikai, Niksono įpėdinio Džeraldo Fordo ir Kisindžerio vaidmenį signalizuojant, kad Amerika pritarė Indonezijos prezidento Suharto kruvinai 1975 m. invazijai į Rytų Timorą, per kurią, kaip manoma, žuvo mažiausiai 100 000 žmonių.

"Kisindžeris ir Niksonas matė pasaulį siekdami tokių rezultatų, kokių jie norėjo - žmonės, kurie buvo silpnesni ar marginalizuoti, iš tikrųjų nebuvo tokie svarbūs.

Taigi tai, kad jie buvo paversti nenorinčiais pėstininkais, tai, kad jie tapo tiesiog patrankų mėsa, neturėjo jokios reikšmės", - sakė Singapūro nacionalinio universiteto docentas politologas Chong Ja Ianas.

"Tokio pobūdžio veiksmai kainavo JAV plačiau - nemažai tebesitęsiančio skepticizmo ir įtarumo dėl JAV ir JAV ketinimų kilo dėl tokių veiksmų, kokius atliko Kisindžeris ir Niksonas."

Aukos tęsiasi

Nuo 1965 m. spalio mėn. iki 1973 m. rugpjūčio mėn. Jungtinės Valstijos virš Kambodžos - šalies, kuri yra maždaug tokio dydžio kaip JAV Misūrio valstija - numetė mažiausiai 2 756 941 toną šaudmenų.

Tai daugiau nei sąjungininkai numetė per Antrąjį pasaulinį karą, teigiama Jeilio universiteto istoriko Beno Kiernano (Ben Kiernan) ataskaitoje.

Tokia ginkluotė Kambodžoje, Laose ir Vietname, taip pat sausumos minos ir kiti sprogmenys, išlikę per dešimtmečius trukusius konfliktus destabilizuotame regione, tebekelia didelį pavojų ten gyvenantiems žmonėms.

Vyriausybės duomenimis, nuo 1979 m. iki šių metų rugpjūčio Kambodžoje dėl minų ir nesprogusių sprogmenų žuvo beveik 20 000 žmonių, o nuo 1979 m. daugiau kaip 65 000 žmonių buvo sužeisti arba žuvo.

Dauguma šių aukų - nuo sausumos minų, tačiau daugiau nei penktadalis yra kitų rūšių paliktų sprogmenų, tarp jų ir nuo amerikiečių kampanijų, aukos, teigia ekspertai.

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius, vyriausybės duomenimis, dėl sprogmenų žuvo 4 žmonės, 14 buvo sužeisti, 8 prireikė amputacijos.

Ekspertai sako, kad nuostoliai, kurie ypač skaudžiai paliečia kaimo vietovėse gyvenančius žmones, tęsis dar ne vienerius metus.

"Dvidešimt, trisdešimt procentų visko, kas iššauta ir numesta iš lėktuvo, nesuveikia... mes čia turėsime reikalų su tuo turbūt 100 metų.

Tai Kisindžerio palikimas", - sakė Billas Morse'as, pelno nesiekiančios organizacijos "Landmine Relief Fund", remiančios tokias organizacijas kaip Kambodžos savitarpio pagalbos išminavimo organizacija, prezidentas.

Ši grupė ne tik išsklaido sprogmenis, bet ir moko žmones juos atpažinti.

B. Morse'as sako, kad vaikai visoje šalyje dažnai žino, kaip atpažinti sausumos minas, kurios dažniausiai buvo padėtos per daugelį metų trukusias regionines kovas, tačiau gali būti, kad jie mažiau žino apie įvairius nesprogusius sprogmenis, dažnai likusius nuo amerikiečių operacijų, kurie ir toliau sukelia sužeidimų ir mirčių.

"Rytinėje šalies dalyje vaikai randa kasetinių šaudmenų, kuriuos numetė (JAV).

Jie žaidžia su juo ir jis susprogdina 10 metų vaikus... (nesprogusi amunicija) yra ta vieta, iš kur dabar kyla sužeidimai", - sakė jis.

JAV valstybės sekretorius Henris Kisindžeris (Henry Kissinger) ir Vietnamo politikas bei diplomatas Le Duc Tho (Le Duc Tho) 1973 m. pasirašant Paryžiaus taikos susitarimus, kuriais buvo nutrauktas JAV dalyvavimas kare.

Ginčytinas palikimas

Plačiai paplitusi nuomonė, kad H. Kisindžeris nusimeta atsakomybę už karo metu priimtus sprendimus ir Kambodžos kampanijos, kurią, kaip rodo vyriausybės dokumentai, jis padėjo parengti, nuostolius.

Viename Niksono personalo vadovo dienoraščio įraše Kisindžeris apibūdinamas kaip "labai susijaudinęs", kai 1969 m. prasidėjo bombardavimo kampanija.

2014 m. duodamas interviu Amerikos radijo stočiai NPR, diplomatas, paklaustas apie bombardavimus Kambodžoje ir Laose, atrėmė kritiką, o vietoj to teigė, kad B-52 kampanijos civiliams buvo mažiau mirtinos nei JAV prezidento Baracko Obamos įsakytos bepiločių lėktuvų atakos Artimuosiuose Rytuose.

"Sprendimus, kurie buvo priimti, beveik neabejotinai būtų priėmę ir tie, kurie klausosi, susidūrę su tomis pačiomis problemomis. Ir jūs būtumėte juos padarę su kančia, kaip ir mes," - tuomet sakė jis.

Šiandien Vietname, Laose ir Kambodžoje vyriausybinės agentūros ir kitos grupės toliau dirba šalindamos karo liekanas, o ekspertai teigia, kad JAV vyriausybė tapo didžiausia pasaulyje nesprogusių sprogmenų ir minų šalinimo finansuotoja.

Tačiau pagalbos grupės, kurios taip pat dirba šiuo klausimu, teigia, kad JAV ir kitos šalys neturėtų pamiršti tebesitęsiančių konflikto regione pasekmių.

"Ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad gali kilti pavojus finansavimui, skirtam istorinių konfliktų Pietryčių Azijoje ir kitur pasaulyje padariniams šalinti, jei lėšos bus nukreiptos naujoms su konfliktais susijusioms krizėms spręsti", - CNN sakė Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios Minų patariamosios grupės, kuri šalina sprogmenis tokiose šalyse kaip Kambodža, Laosas ir Vietnamas, atstovas.

"Pasaulio bendruomenė turi moralinę atsakomybę prieš visus pasaulio gyventojus, kurių gyvenimus vis dar temdo karų, pasibaigusių daugeliui iš jų dar negimus, padariniai."