Per tris mėnesius į Latviją iš Rusijos ir Baltarusijos įvežta daugiau kaip 200 tūkst. tonų maisto produktų

Latvijos televizija disponuoja įmonių, kurios per kontrolės punktus gavo maisto produktų iš Rusijos ir Baltarusijos, sąrašu.

Apklausti verslininkai vengia kalbėti apie etinę tokių veiksmų pusę, praneša Rus.LSM.lv su nuoroda į laidą "Panorama".

Per pastaruosius tris mėnesius iš Rusijos ir Baltarusijos į Latviją buvo įvežta beveik 200 tūkst. tonų maisto produktų. Daugiausia importuojama daržovių, toliau seka grūdai, aliejus, sėklos, druska, alkoholis, cukrus ir kiti produktai.

Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, matyti, kad, pavyzdžiui, grūdų importas iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos išaugo daug kartų.

Maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Pasienio kontrolės departamento (PKD) sistemoje yra 68 įmonės, kurios rugpjūčio-spalio mėnesiais (imtinai) gavo maisto produktų iš šalių agresorių.

Dauguma jų yra didmenininkai, vežėjai, kosmetikos ir medikamentų pardavėjai, taip pat alkoholio gamintojai, pavyzdžiui, "Amber Latvijas Balzams", saldumynų gamintoja "Aizkraukles saldumi", bendrovė "Voldemārs" ir daugelis uosto įmonių.

PVA neatskleidžia nei kiekvienos įmonės gautų prekių kiekio, nei prekių grupių, pažymėdama tik tai, kad mažiausios gavo iki dešimties krovinių per mėnesį, o didesnės - 100 ir daugiau.

Latvijos televizija bandė susisiekti su visomis PVA sąraše esančiomis bendrovėmis. Dauguma jų į klausimus neatsakė.

Bendrovė "Aizkraukles saldumi" paaiškino, kad importuoja augalinius riebalus iš Rusijos ir kukurūzų burbuoles iš Baltarusijos.

Šie produktai ten yra trečdaliu pigesni nei kitose rinkose. Bendra jų dalis gamyboje yra nedidelė - 3 %.

Bendrovės "Mango Trade" atstovas raštu atsakė, kad bendrovė nuo karo pradžios nieko nepirko nei iš Rusijos, nei iš Baltarusijos, o Latvijos televizijos informacija yra pasenusi.

Voldemārs taip pat teigė, kad jie neimportuoja ir savo sandėliuose neturi prekių iš Rusijos ar Baltarusijos.

Tačiau PVA primygtinai tvirtina, kad 68 įmonių sąraše klaidų nėra, nes šias prekes deklaravo patys ūkio subjektai arba jų atstovai.

PVA sąraše taip pat yra daug uosto įmonių. Viena iš jų - "Alpha osta", kurios pusė akcijų priklauso "ASNS Investment", o ši savo ruožtu visiškai priklauso Latvijos žemės ūkio bendrovei "Latraps".

Asmeninio pokalbio metu "Alpha osta" atstovas teigė, kad ji neperka grūdų Rusijoje, bet teikia krovos paslaugas - užtikrina jų perkrovimą iš vagonų į laivus, kurie vėliau išsiunčiami į kitas ES šalis, pavyzdžiui, į Ispaniją.

Nedraudžiama gauti pelno padedant rusiškiems grūdams nukeliauti toliau.

Latraps įkūrėjas Edgaras Ruja, kuris taip pat yra Alpha osta valdybos narys, vengė diskutuoti apie tokio verslo etiką, pavesdamas šį pokalbį bendrovės komunikacijos vadovui Zanui Berkei.

"Atrodo, visiems visiškai aišku, kad tiek JT, tiek ES nedviprasmiškai išreiškė poziciją, jog pasauliniai maisto srautai neturi būti militarizuojami ir naudojami kaip ginklas.

Ką tai reiškia? Kiekvienas per Latviją vežamas grūdas turi ne tik pardavėją, bet ir pirkėją - žmogų, kuriam to maisto reikia", - sakė ji.

Latraps atstovė pažymėjo, kad "Alpha osta" yra tik viena iš nedaugelio stividorių, padedančių iš Rusijos importuojamiems grūdams nukeliauti toliau.

Savo ruožtu Astramar Liepāja K.A. sakė, kad teikia krovinių ekspedijavimo paslaugas Europos įmonėms, norinčioms gabenti krovinius per Latviją.

"Ar tai etiška, ar ne, sprendžia bendra ES politika. Nes, kiek suprantame, šie kroviniai vėliau keliauja į trečiąsias šalis. Tą patį, ką daro Ukraina, norėdama gauti maisto produktų į trečiąsias šalis. Ir tai tas pats maisto srautas, tik iš šalių agresorių.

Nežinau, kodėl pasaulyje jie tai leidžia", - sakė "Astramar" direktorė ir valdybos narė Liepa K. A. Viesturs Andersons.

Ukrainos ambasadorius Latvijoje Anatolijus Kučiovas sakė, kad tai yra pačių įmonių pasirinkimas - bendradarbiauti ar nebendradarbiauti su Rusija.

"Daugelis žmonių ir įmonių nesuvokia, kad bet kokie sandoriai palaiko valstybės ekonomiką. Tokiu būdu jūs tiesiogiai remiate šios šalies politiką", - sakė ambasadorius.

"Nesvarbu, kas yra galutinis pirkėjas ir mokėtojas.

Svarbu tai, kad mes nuosekliai laikomės nuostatos, jog į Rusijos Federaciją plaukia pinigai, kuriais ji gali apginkluoti ir žudyti Ukrainos vaikus, motinas ir tėvus", - sakė labdaros organizacijos Ziedot.lv vadovė Ruta Dimanta.

Tokį sąrašą - tik išsamesnį - turi ir žemės ūkio ministras Armandas Krauzė. Ministras neatskleidė, kurios iš 68 įmonių aktyviausiai bendradarbiauja su Rusija ir Baltarusija.

"Aš asmeniškai įsipareigoju susisiekti su šiais pagrindiniais importuotojais ir išsiaiškinti, kokia yra situacija.

Bet pasakysiu taip - tai tikrai kiekvienos įmonės etikos klausimas, ar pelnytis iš karo ir kitų žmonių kančių", - sakė A. Krauzė.

Kartu ministras pripažino, kad jis pats nepritaria visiškam maisto produktų importo iš Rusijos ir Baltarusijos uždraudimui ES lygmeniu.