Pavojingas Žemės kaimynas: kodėl beveik pusė misijų į Mėnulį baigiasi katastrofa

Šios misijos rodo, kad misijos į Mėnulį išlieka pavojingos ir nenuspėjamos praėjus beveik 60 metų po pirmojo Žemės aparato nusileidimo Mėnulyje.

Per pastaruosius kelerius metus Mėnulyje sudužo keli kosminiai laivai, tačiau kodėl šios misijos patyrė nesėkmę? Gail Isles iš Melburno karališkojo technologijų instituto Melburne, Australijoje, pasakoja "Inverse".

Mėnulio nugalėtojų klubas

Mėnulis kol kas išlieka vieninteliu objektu, ant kurio žmonėms pavyko nusileisti.

Pirmą kartą tai įvyko 1969 m., o žmonių sugrįžimo į Mėnulį tikimasi jau po pusantrų metų. Nors Mėnulis yra arčiausiai Žemės, tik keturioms pasaulio šalims pavyko sėkmingai išlaipinti savo erdvėlaivius ant jo paviršiaus.

Kaip joms tai pavyko?

Pirmoji pasaulio šalis, kuriai pavyko Mėnulyje išlaipinti nusileidimo modulį, buvo buvusi SSRS.

Erdvėlaivis "Luna-9" ant Žemės palydovo nusileido 1966 m. vasario mėn.

Antroji pasaulio šalis, kuriai pavyko pasiekti tokią sėkmę, buvo JAV su savo nusileidimo moduliu "Servier-1" 1966 m. birželio mėn.

Trečioji šalis, kuriai 2013 m. pavyko Mėnulyje išlaipinti savo nusileidimo modulį Chang'e-3, buvo Kinija.

Ketvirtoji šalis buvo Indija, kai 2023 m. rugpjūčio 23 d. Mėnulyje nusileido jos misijos "Chandrayaan-3" nusileidimo modulis.

Beje, ši Azijos šalis buvo pirmoji, kuriai pavyko nusileisti netoli pietų poliarinio regiono.

Japonija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Izraelis, Rusija, Europos kosmoso agentūra, Pietų Korėja ir Italija bandė Mėnulyje išlaipinti savo transporto priemones, tačiau nesėkmingai.

Luna 25, katastrofos vieta / Nedidelis krateris susidarė nukritus erdvėlaiviui "Luna 25 / Nuotrauka: NASA

Katastrofos Mėnulyje

Po to, kai "Roscosmos" prarado ryšį su savo erdvėlaiviu "Luna-25", paaiškėjo, kad kilo problemų su jo varikliu, dėl kurių jis 2023 m. rugpjūčio 19 d. nukrito ant Mėnulio paviršiaus.

Taip Rusijai nepavyko pakartoti SSRS sėkmės, kai 1976 m. erdvėlaivis "Luna-24" sėkmingai nusileido Mėnulyje.

Tačiau dar 2019 m. Mėnulyje įvyko dar dvi garsios avarijos.

Balandžio mėnesį Izraelio mokslininkai prarado ryšį su savo nusileidimo moduliu "Bereshit", jis turėjo problemų artėdamas prie Mėnulio ir sudužo.

Rugsėjį toks pat likimas ištiko Indijos misijos "Chandrayaan-2" nusileidimo modulį. Transporto priemonei nukritus Mėnulyje, jos nuolaužos buvo išsibarsčiusios už kelių kilometrų.

Chandrayaan 3 / Indijos misijos "Chandrayaan-3" nusileidimo modulis Mėnulyje / Nuotrauka: ISRO

Pavojinga kosmoso erdvė

Pasak A. Isleso, tik kiek daugiau nei pusė misijų į Mėnulį būna sėkmingos. Nors net ir palydovų paleidimas į Žemės orbitą ne visada būna 100 proc. sėkmingas.

"Tuo pat metu 98 proc. pilotuojamų misijų į kosmosą yra sėkmingos. Taip yra tikriausiai dėl to, kad mokslininkai deda daugiau pastangų, kad astronautai galėtų užbaigti savo misiją", - sako A. Islesas.

Bepiločių misijų nesėkmės priežastys gali slypėti ne tik technologiniuose sunkumuose, reikia žvelgti kur kas plačiau, sako mokslininkas. Per visą kosmoso tyrinėjimo istoriją žmonėms pavyko įvykdyti mažiau nei 20 000 raketų nešėjų paleidimų.

Tuo pat metu planetoje važinėja apie 1,5 mlrd. automobilių ir apie 40 000 lėktuvų.

Ir net su šiomis gerai pažįstamomis transporto priemonėmis kartais susiduriame su problemomis, nors žmonės jas naudoja jau daugiau nei 100 metų.

"Esame pačioje kosmoso tyrinėjimo pradžioje, todėl negalima tikėtis, kad kosminės raketos visada teisingai skris į kosmosą, o nusileidimo transporto priemonės visada nusileis Mėnulyje. Žmonės turi per mažai patirties", - sako Islesas.

Pasak mokslininko, jei žmonija nori sukurti visavertę kosminę civilizaciją, reikia įveikti daugybę problemų, nes kosmosas yra pavojinga vieta ir ji netoleruoja klaidų.

Šaltinis: FOCUS.UA