Pasislėpę šešėlyje: astronomai Saulės sistemoje aptiko tris iki šiol nežinomus palydovus

Dėl to bendras aplink šias planetas skriejančių atrastų palydovų skaičius jau pasiekė atitinkamai 28 ir 16, teigia Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centras.

"Trys naujai atrasti palydovai yra patys silpniausi, kokie kada nors buvo rasti aplink šias dvi ledines milžines planetas naudojant antžeminius teleskopus.

Tokiems blyškiems objektams aptikti prireikė specialaus vaizdų apdorojimo", - teigė atradimą atlikęs Karnegio mokslo instituto astronomas Skotas S. Šepardas (Scott S. Sheppard).

Naujasis Urano palydovas dabar vadinasi S/2023 U1, tačiau, kaip ir visi kiti Urano palydovai, jis bus pervadintas vienos Šekspyro pjesės personažo vardu.

Jo skersmuo - apie 8 km, o aplink savo planetą jis apskrieja kartą per 680 dienų.

Du nauji Neptūno palydovai pavadinti S/2002 N5 ir S/2021 N1, tačiau jie taip pat bus pervadinti graikų mitų jūrų deivių Nereidžių vardais. S/2002 N5 skersmuo yra apie 24 km, o S/2021 N1 - apie 14 km.

Visų trijų mėnulių orbitos aplink savo planetas yra tolimos, iškreiptos ir ovalo formos, o tai leidžia manyti, kad jie taip pat galėjo būti asteroidai ar kosminių šiukšlių gabalai, patekę į šių planetų orbitas Saulės sistemos pradžioje.

Taip pat nustatyta, kad jaunų mėnulių orbitos panašios į kitų mažesnių savo planetų palydovų orbitas, o tai rodo, kad jie gali būti to paties protonuokio fragmentai, kurie seniai atsiskyrė susidūrę su senovinėmis kometomis ar asteroidais.

Naują Urano palydovą 2023 m. lapkričio 4 d. atrado "Magellan" teleskopai Las Campanas Karnegio mokslinėje observatorijoje Čilėje, o Neptūno palydovus 2021 m. rugsėjį pirmą kartą pastebėjo "Magellan" teleskopai ir "Subaru" teleskopas.

Šių palydovų buvimui patvirtinti buvo panaudoti tolesni stebėjimai ir ankstesnių stebėjimų duomenys.