Oleksijus Arestovičius paskelbė apie planus kandidatuoti į Ukrainos prezidento postą ir pasiūlė aneksuotas teritorijas palikti Rusijai

Kiti prezidento rinkimai Ukrainoje turėtų įvykti 2024 m. pavasarį, tačiau pagal įstatymus karo padėties metu tokio balsavimo surengti neįmanoma.

Sprendimas šiuo klausimu dar nepriimtas.

Anksčiau trečiadienį O. Arestovičius paskelbė savo pasiūlymus dėl politinių, ekonominių ir kitų reformų šalyje.

Pasak jo, tai buvo padaryta "siekiant pradėti diskusiją", kad vėliau iniciatyvos virstų visaverte rinkimų programa. "Ją galutinai parengs specialistai. <...> Prieštaravimai, nuomonės, patarimai, kritika yra laukiami", - pridūrė jis.

Šiuo metu programą sudaro 14 punktų.

Vienas iš jų susijęs su Rusijos aneksuotomis teritorijomis. Arestovičius mano, kad būtina atsisakyti jas grąžinti kariniu būdu, jei Ukraina bus priimta į NATO.

"Pasiūlymas kolektyviniams Vakarams - esame pasirengę [buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henry] Kissingerio variantui - reikalaujame narystės NATO su įsipareigojimu nesusigrąžinti stojimo metu okupuotų teritorijų, o siekti jų grąžinimo tik politinėmis priemonėmis", - rašė jis.

Kalbant apie veiksmus fronte, Arestovičius mano, kad Ukraina turi pereiti prie "strateginės gynybos".

Jis taip pat pasiūlė keisti personalo politiką AFU, kad ji būtų nukreipta į žmonių gyvybių išsaugojimą ir daugiau specialistų pritraukimą.

Be to, Arestovičius pasisako už mobilizuoto personalo rotaciją ir "aktyvų rezervų rengimą".

Jo nuomone, vyrams turėtų būti leidžiama vykti į užsienį su sąlyga, kad šaukimo atveju jie grįš.

Arestovičiaus pareiškimus komentavo Ukrainos prezidento kanceliarija.

OP vadovo patarėjas Dmytro Litvinas paragino nereaguoti ir apskritai neminėti šio "žiniasklaidos veikėjo", kuris ketina "tapti politine figūra".

"Pirma: neminėkite pavardės. Raskite būdą, kaip parodyti, apie ką kalbate, nepridėdami energijos. <...> Nepamirškite, kad pagrindinis dalykas, kuris dabar vyksta šalyje, yra gynyba nuo Rusijos genocidinės agresijos.

Jei kai kurie veikėjai "tiksliai žino", kaip reikia kovoti, bet patys kovoja tik šnekėdami "YouTube", jie nenusipelno jūsų dėmesio", - pabrėžė Litvinas.

Iki 2023 m. sausio Oleksijus Arestovičius buvo laisvai samdomas Andrejaus Jermako - Prezidento kanceliarijos vadovo - patarėjas.

Arestovičius buvo atleistas po to, kai pareiškė, kad sausio 14 d. Rusijos apšaudytas gyvenamasis namas Dniepro mieste buvo sugriautas dėl Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos, numušusios raketą Kh-22, darbo.

Arestovičius kelis kartus atsiprašė ir paaiškino, kad jo žodžiai buvo spekuliacija, tačiau galiausiai parašė atsistatydinimo pareiškimą.

Šaltinis: "The Moscow Times"