Negyjanti Smolensko katastrofos žaizda

Lėktuvu skrido tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis (Lech Kaczynski) su sutuoktine Marija, aukščiausieji šalies kariuomenės vadai, žinomi politikai, visuomenininkai ir dvasininkai.

Jie vyko į Katynės žudynių (masinės žudynės, įvykusios 1940 m. pavasarį, kurių metu tarybiniai NKVD daliniai sušaudė lenkų karininkus ir civilius belaisvius), gedulingą minėjimą.

2011 metais Tarpvalstybinis aviacinis komitetas paskelbė išvadą. Remiantis ja, laineris sudužo dėl pilotų, nesugebėjusių esant prastam matomumui priimti teisingus sprendimus, klaidos.

Rusijai atsakomybė teko tik už tai, kad oro uosto darbuotojai prezidento lėktuvo ekipažui pateikė dalinai klaidingą informaciją ir neuždraudė leistis.

Rusija jai išsakytus priekaištus atmetė. Lenkų komisija, kuriai vadovo tuometinis vidaus reikalų ministras Ježis Mileris (Jerzy Miller), atliko savo tyrimą ir priėjo panašių išvadų.

Lenkijoje pasikeitus valdžiai, ankstesnėmis išvadomis buvo suabejota ir 2016 m. Varšuva atnaujino tyrimą. Šį kartą buvo prieita išvados, kad lėktuvą dar ore sunaikino sprogimas.

Kaltinimų aplaidumu ir, faktiškai, valstybės išdavyste, sulaukė ir Donaldo Tusko (Donald Tusk) vyriausybės nariai.

Naujo tyrimo rezultatų buvo laukiama per dešimtąsias aviakatastrofos metines, tačiau rimtų įrodymų, paneigiančių ankstesnių komisijų išvadas, surinkta buvo nedaug.

2022 metų balandžio 10 d. žuvusiojo prezidento brolis Jaroslavas Kačinskis (Jaroslaw Kaczynski) pareiškė, kad tragedijos priežastimi tapo Maskvos interesai ir pažadėjo netrukus paviešinti lėktuvo katastrofos tyrimo medžiagą.

Kitą dieną buvęs šalies gynybos ministras Antonis Macerevičius (Antoni Macierewicz) pateikė išvadas.

Jo vadovaujama komisija ant daugelio Tu-154 elementų rado sprogmenų, įskaitant trotilą, heksogeną ir nitrogliceriną, pėdsakus.

Tardytojų nuomone, sprogimas įvyko kairiajame lėktuvo sparne. A.Macerevičiaus teigimu, būtent dėl sprogimo vėliau lėktuvas trenkėsi į medį vietovėje, kur nebuvo nei aukštų medžių, nei kitų, pavojų lėktuvui keliančių, objektų.

Jis patikino, kad sprogimo įrodymų buvo rasta ir ant daugelio katastrofos aukų kūnų.

Šias išvadas netruko sukritikuoti dabar opozicijoje esantis, buvęs premjeras D.Tuskas. Jis A.Macerevičių apkaltino propaganda, o Kačinskio šalininkus tuo, kad jie pasikėsinimo versiją prisiminė tik dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą.

Pasak D.Tusko, naujosios išvados prieštaravo faktams ir anksčiau surinktiems įrodymams.

Į avarijos analizę netruko įsijungti ir internautai. Jie, lygindami šią ir panašias lėktuvų katastrofas, atkreipė dėmesį į kelis momentus. Pirmiausia, pasak jų, teiginys, kad lėktuvas subyrėjo, susidūręs su vienu vieninteliu beržu, skamba visiškai neįtikinamai. Keista jiems pasirodė ir tai, jog lėktuvui byrant jame nekilo gaisras.

Visgi keisčiausia buvo tai, kad žuvo absoliučiai visi lėktuve buvę žmonės, nors, paprastai, per analogiškas avarijas išgyvenusių visuomet yra.

Avarijos tyrimas vis dar laikomas nebaigtu, kadangi Maskva, nepaisant Varšuvos prašymų, neperdavė lenkams kai kurių lėktuvo nuolaužų, „juodųjų dėžių" ir dalies įkalčių.

Remiantis centro „Social Changes" atlikta apklausa, 48 proc. lenkų neatmeta galimybės, kad katastrofos priežastimi tapo sąmoningi trečiųjų šalių veiksmai. 33 proc. respondentų su tuo nesutinka, 19 proc. nuomonės šiuo klausimu neturi.

Rusijos nenoras atiduoti Lenkijai turimus lėktuvo katastrofos, kurioje žuvo ir pirmoji šalies pora, įkalčius kelia nemažai klausimų. Eltos nuotr.