Mūsų galaktikos širdyje pulsuoja paslaptingas signalas

Tačiau net ir palyginti rami supermasyvi juodoji skylė yra laukinis žvėris, o mūsų supermasyvioji skylė, vadinama Sagittarius A*, daro gana keistus dalykus.

Dabar atsirado naujas: astrofizikai Gustavo Magallanesas-Gijonas ir Sergio Mendoza iš Meksikos nacionalinio autonominio universiteto užfiksavo jį - savotišką "pulsavimą", rašo "Science Alert".

Kas 76 minutes kaip laikrodis pulsuoja Šaulio A* gama spindulių srautas.

Pasak tyrėjų, kurių išvados laukia ekspertinio vertinimo ir yra paskelbtos arXiv, šis periodiškumas panašus į juodosios skylės radijo ir rentgeno spindulių emisijos pokyčius, o tai leidžia manyti, kad kažkas beprotiškai skrieja aplink juodąją skylę.

Pačios juodosios skylės neskleidžia jokios spinduliuotės, kurią dabar galėtume aptikti. Jos yra labai tamsūs šešėliai, nematomi teleskopams, kuriuos mokslininkai naudoja šviesai, keliaujančiai visatoje, tirti.

Tačiau aplink jas esanti erdvė - visai kas kita. Ekstremaliame gravitaciniame režime už juodosios skylės įvykių horizonto gali daug kas nutikti.

Iš Šaulio A* srities sklinda įvairių bangos ilgių šviesa, o jos stiprumas laikui bėgant labai kinta. Ir bent jau kai kuriuose iš šių bangų ilgių astronomai atrado dėsningumą.

Remiantis 2022 m. dokumentu, radijo bangos pulsuoja maždaug per 70 minučių.

O 2017 m. straipsnyje parodytas 149 minučių periodiškumas, kuriuo grindžiami juodosios skylės rentgeno spindulių žybsniai. Tai maždaug dvigubai didesnis periodiškumas nei radijo, o dabar ir gama spindulių virpesių.

Tik neseniai, 2021 m., pavyko patikimai susieti gama spindulių emisiją su Sagittarius A*. Magallanesas-Gijonas ir Mendoza užsiminė, kad gama spindulių duomenyse gali slypėti tam tikrų paslapčių, todėl jie ėmėsi juos analizuoti.

Jie paėmė viešai prieinamus duomenis, užfiksuotus Fermi gama spindulių kosminiu teleskopu 2022 m. birželio-gruodžio mėnesiais, juos apdorojo ir ieškojo periodinių dėsningumų.

Mokslininkai vieną iš jų rado. Remiantis jų gautais rezultatais, kas 76,32 minutės Šaulys A* išspinduliuoja gama spindulių - energingiausio visatoje šviesos bangų ilgio diapazono - pliūpsnį.

Panašumai su radijo ir rentgeno spindulių blyksnių dažnumu rodo bendrą priežastį.

Pasak tyrėjų, radijo blyksnių periodiškumas yra daugmaž toks pat kaip gama spindulių blyksnių. Rentgeno spindulių blyksnio, trunkančio 149 minutes, periodiškumas yra dvigubai didesnis.

Vargu ar galima teigti, kad jo periodiškumas yra gama spindulių ir radijo spindulių periodiškumo harmonija.

Kadangi pati juodoji skylė spinduliuotės neskleidžia, o toks reguliarus, pasikartojantis periodiškumas dažnai būna orbitinio judėjimo požymis, fizikinis mechanizmas greičiausiai yra toks, kad kažkas skrieja aplink juodąją skylę.

2022 m. straipsnyje daroma išvada, kad tas kažkas tikriausiai yra karštų dujų sankaupa, kurią laiko galingas magnetinis laukas, veikiantis daleles sinchrotroniniu pagreičiu, o šios skleidžia spinduliuotę.

Šio krešulio orbitinis atstumas nuo Sagittarius A* yra panašus į Merkurijaus orbitinį atstumą aplink Saulę. Tačiau jo orbitos periodas yra 70-80 minučių, todėl jis skrieja beprotiškai dideliu greičiu, maždaug 30 proc. šviesos greičio.

Magallanes-Gijon ir Mendoza teigia, kad jų gauti rezultatai atitinka tokią radijo duomenų interpretaciją, o tai leidžia manyti, kad dujų kamuolys skleidžia kelių ilgių bangas.

Pagal šią teoriją kamuolys energijos pliūpsnius skleidžia savo sukimosi metu. Kai jis atvėsta, stipriau švyti radijo šviesoje.

Gama spindulių žybsnių atradimas patvirtina šį modelį.

Tačiau dar reikia išsiaiškinti kai kurias detales.

Juodąsias skyles, kaip žinia, sunku tirti, ir Šaulys A* nėra išimtis. Tolesni stebėjimai įvairiuose bangų ilgiuose galėtų padėti atskleisti daugiau šviesos apie tamsią ir paslaptingą mūsų Paukščių Tako širdį.