Moterys valdžioje - visoje Europoje

Šiame sąraše nėra Ursulos von der Leyen, 2019 m. gruodį tapusios pirmąja moterimi Europos Komisijos pirmininke:

Didžioji Britanija

Didžiojoje Britanijoje, kuri priklauso Europai, bet nebėra Europos Sąjungos (ES) narė, L. Truss laimėjo lenktynes dėl valdančiosios Konservatorių partijos lyderės posto ​​ir automatiškai tapo šalies lydere, Borisui Johnsonui liepą atsistatydinus. L. Truss yra trečioji moteris šalies ministrė pirmininkė po „Geležine ledi“ vadintos Margaret Thatcher, vadovavusios 1979–1990 m., ir Theresos May, valdžiusios 2016–2019 m., visos trys - konservatorės.

Danija

Socialdemokratų lyderė Mette Frederiksen 2019 m. birželį tapo jauniausia šalies ministre pirmininke – ji buvo išrinkta premjere 41 metų. Pirmoji Danijos ministrė pirmininkė moteris buvo Helle Thorning-Schmidt, taip pat iš Socialdemokratų partijos, ėjusi pareigas 2011–2015 metais.

Estija

Buvusi ES auditorė 52 metų Kersti Kaljulaid 2016 m. spalį tapo pirmąja Baltijos valstybės Estijos prezidente moterimi. Šios pareigos daugiausia reprezentacinės.

2021 m. sausį Kaja Kallas tapo pirmąja moterimi Estijos ministre pirmininke. Jos tėvas Siimas Kallasas buvo ministras pirmininkas 2002–2004 metais.

Suomija

2019 m. gruodį socialdemokratė Sanna Marin būdama 34 metų tapo jauniausia ministre pirmininke pasaulyje. Trečioji Suomijos ministrė pirmininkė moteris neseniai pateko į antraštes dėl nuotraukų, kuriose ji matyti šokanti ir besilinksminanti su draugais.

Prancūzija

61 metų inžinierė Elisabeth Borne gegužę buvo paskirta Prancūzijos ministre pirmininke ir tapo tik antrąja moterimi šiose pareigose po socialistės Edith Cresson, dešimtojo dešimtmečio pradžioje ėjusios šias pareigas mažiau nei metus.

Graikija

Katerina Sakellaropoulou, novatoriška teisininkė, 2020 m. sausį buvo išrinkta pirmąja Graikijos prezidente moterimi. Nors Graikijoje prezidento pareigos daugiausia yra reprezentacinės, K. Sakellaropoulou jau žengė naujus žingsnius teisinėje sistemoje, kai 2018 m. tapo šalies Aukščiausiojo Teismo pirmininke.

Lietuva

Buvusi Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė, 47 metų roko ir ledo riedulio gerbėja, 2020 m. gruodį buvo paskirta centro dešinės vyriausybės ministre pirmininke.

Lietuva turi stiprias moterų lyderystės tradicijas, „Baltijos geležinė ledi“ Dalia Grybauskaitė valdžioje praleido dešimtmetį nuo 2009 iki 2019 metų.

Slovakija

Liberalų teisininkė ir kovotoja su kyšininkavimu 48 metų Zuzana Caputova kaip pirmoji Slovakijos prezidentė moteris pradėjo eiti pareigas 2019 m. birželį. Būdama politikos naujokė, ji rinkimuose lengvai įveikė valdančiųjų kandidatą. Slovakijoje prezidentas turi mažiau galių nei ministras pirmininkas, bet gali vetuoti įstatymus ir vyresniųjų teisėjų paskyrimus.

Švedija

Nepaisant to, kad Švedija yra lyčių lygybę propaguojanti šalis, ji niekada neturėjo moters ministrės pirmininkės pareigose iki socialdemokratės Magdalenos Andersson, 2021 m. lapkritį laimėjusios šį aukščiausią postą. Septynerius metus finansų ministrės pareigas ėjusiai ekonomistei M. Andersson pradžia buvo sudėtinga. Vos po kelių valandų, kai tapo premjere, ji atsistatydino, nes parlamentas atmetė jos biudžetą ir iš jos koalicijos pasitraukė žalieji. Po keturių dienų ji buvo perrinkta.

Vengrija

Katalin Novak, artima ministro pirmininko Viktoro Orbano sąjungininkė ir buvusi šeimos politikos ministrė, 2022 m. kovą buvo išrinkta pirmąja moterimi Vengrijos prezidente. Prezidento pareigos Vengrijoje yra daugiausia reprezentacinės.

Kitur Europoje

Šalyse, kurios nėra ES narės, šiuo metu valdžioje yra šios moterys: Sakartvelo prezidentė Salome Zurabišvili, Islandijos ministrė pirmininkė Katrin Jakobsdottir, Kosovo prezidentė Vjosa Osmani, Moldovos prezidentė ir ministrė pirmininkė Maia Sandu ir Natalija Gavrilita, Serbijos atvirai homoseksuali Ana Brnabič ir Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon.