Mokslininkai: Žemė turi integruotą apsaugos sistemą nuo asteroidų žudikų

"Mokslininkų teigimu, potvynio jėgos, lemiančios, kaip Mėnulis sukelia Žemės vandenynų potvynius, kai kuriais atvejais gali būti pakankamai stiprios, kad per procesą, vadinamą potvynio ardymu, suplėšytų kosmose esančius objektus", - rašo leidinys.

Pavyzdžiui, mokslininkai teigia, kad praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje Jupiterio potvynio jėgos atplėšė kometos Shoemaker-Levy 9 gabalėlius, todėl į planetą nukrito daug mažesni kosminės uolienos gabalai.

Tačiau iki šiol astronomai turėjo mažai įrodymų, kad į Žemę panašios planetos potvynių jėgomis naikina praskriejančius asteroidus.

Tačiau naujame tyrime Švedijos Luleo technologijos universiteto komanda pateikia įrodymų, kad asteroidai per artimus susidūrimus su Žeme ir Venera yra sunaikinami potvynių jėgomis.

Tyrėjai sumodeliavo scenarijų, pagal kurį asteroidai, susidūrę su uolinių planetų - Marso, Žemės, Veneros ir Merkurijaus - gravitacine trauka, praranda nuo 50 iki 90 proc. savo masės.

Jie nustatė, kad tokiais gravitacinės traukos suformuotais mažesniais fragmentais galima paaiškinti didelį skaičių mažų asteroidų, skriejančių aplink Saulę beveik toje pačioje plokštumoje kaip Žemės ir Veneros orbitos.

Kartu mokslininkai atkreipia dėmesį į tam tikrą tokios "Žemės apsaugos" grėsmę, nes toks "asteroidų žudikų" sunaikinimas gali paskatinti daugiau mažesnių asteroidų susidarymą, kurie, tikėtina, ateityje praskrisdami pro mūsų planetą, gali į ją atsitrenkti.

"Po potvynio sukelto suardymo susidarę fragmentai kurį laiką po potvynio suardymo išliks orbitose, artėjančiose prie planetos.

Todėl per vėlesnius artimus susidūrimus su planeta kai kurie fragmentai gali patirti tolesnį potvyninį ardymą ir taip padidinti susidariusių fragmentų skaičių, o kai kurie iš jų gali pataikyti į planetą", - teigė mokslininkai.

Tačiau šie mažesni kosminės uolienos fragmentai nekelia grėsmės civilizacijos egzistavimui, pridūrė mokslininkai.