Mokslininkai viename iš Saturno palydovų rado galimų gyvybės požymių

Tarptautinė mokslininkų grupė, vadovaujama Kinijos universiteto geochemiko Hao Jihua, mano, kad ledu padengtame Encelado vandenyne gali būti ištirpusio fosforo, kuris būtinas biologinei gyvybei.

Vandenyne taip pat rasta anglies, vandenilio, azoto, deguonies ir sieros.

"Pasirodė, kad planetos vandenynų vanduo yra labai sūrus ir be deguonies, panašus į gazuotą vandenį, kurį žmonės geria Žemėje", - sakė Jihua.

Mokslininkų teigimu, fosforas dar nebuvo aiškiai aptiktas, tačiau šis spėjimas suteikia mokslinį pagrindą būsimiems galimos gyvybės Encelade tyrimams.

Verta paminėti, kad dėl fosforo, kuris yra būtinas kaulų, ląstelių membranų ir DNR komponentas, trūkumo Saturno palydovas ilgą laiką buvo laikomas negyvenamu.

Vandenynas Encelade - kas žinoma

Kosminis aparatas "Cassini" aptiko santykinai didelę tam tikrų molekulių, atitinkančių hidroterminį aktyvumą Žemės vandenynų dugne, koncentraciją, ypač dihidrogeno, metano ir anglies dioksido.

Šis modelis atitinka arba gyvų organizmų veiklą, arba cheminius procesus, kurie Žemėje nevyksta.

Tuo pat metu Dartmuto koledžo (JAV) astronomai iškėlė prielaidą, kad Encelade iš tikrųjų nėra jokio poledinio vandenyno.

Tyrėjai mano, kad vandens garų pliūpsnio šaltinis yra ledo apvalkale esančios tirpstančio vandens kišenės.