Mokslininkai teigia, kad dinozaurai gali būti priežastis, kodėl nesulaukiame 200 metų

Mokslininkai teigia atradę tikrąją dinozaurų išnykimo priežastį

(1)

Pirmadienį mokslininkų paskelbtame tyrime teigiama, kad prieš 66 milijonus metų dinozaurai išnyko ne dėl asteroido smūgio – esą šiai gyvūnų rūšiai lemiamos buvo į atmosferą išmestos dalelės, skelbia dailymail.co.uk.

 

Belgijos karališkosios observatorijos vadovaujama komanda nustatė, kad į Žemės atmosferą išmestos susmulkintų uolienų dulkės blokavo saulę ir sutrukdė augalų fotosintezei.

Manoma, kad į atmosferą išmestų dulkių masė siekė apie 2000 gigatonų – toks kiekis yra 11 kartų didesnis už Everesto kalno svorį. Dulkės atmosferoje galėjo išliko iki 15 metų, taip sukeldamos pasaulinę branduolinę žiemą.

Tokiu atveju, augmenija galėjo išnykti, o daugelis žolėdžių rūšių, įskaitant ir kai kuriuos dinozaurus – išbadėti. Prasidėjus šiam masiniam nykimui Žemėje galėjo išnykti iki 75 procentų gyvų būtybių.

Ar asteirodo smūgis buvo lemiamas?

Nuo 1978 metų, kai buvo atrastas Čiksulubos atseroido krateris, mokslininkai nenuilstamai mėgino atskleisti dinozaurų išnykimo paslaptį. Rastas krateris buvo nepakankamas įrodymas, kad dinozaurai išnyko dėl didžiulio asteroido.

Pastaruoju metu pagrindine teorija buvo laikoma tai, jog nuo asteroido smūgio susidariusi siera ir vėliau įsiplieskusių masinių gaisrų metu į aplinką patekę suodžiai užblokavo dangų, o pasaulį panardino į ilgą, tamsią žiemą, pražudant visus, išskyrus kelis laiminguosius.

Mokslininkų paskelbtas tyrimas, pagrįstas dalelėmis, aptiktomis Tanis fosilijos vietoje Šiaurės Dakotoje, patvirtino hipotezę, jog asteroido sukeltos dulkės galėjo nulemti tokios žiemos atsiradimą.

Tyrėjai teigia, kad dulkių dalelės buvo maždaug 0,8–8,0 mikrometrų dydžio. Tokio dydžio dalelės atmosferoje galėjo išlikti iki 15 metų. Manoma, kad greičiausiai dulkės turėjo daug svarbesnį vaidmenį masiniam išnykimui, nei manyta anksčiau.

Mokslininkai apskaičiavo, kad dulkės sudarė 75 procentus visos asteroido į atmosferą išsviestos masės. Tuo tarpu siera sudarė 24 procentus, o suodžiai – vieną.

Teksaso universiteto geofizikas Seanas Gulickas, kuris aptariamame tyrime nedalyvavo, naujienų agentūrai AFP sakė, kad norint suprasti praeitį ir ateitį, svarbu sužinoti, kas atsitiko per paskutinį pasaulyje masinį išnykimą.

„Galbūt galėsime geriau nuspėti savo pačių masinį išnykimą, kurio viduryje tikriausiai esame“,– sakė S. Gulickas.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder