Mokslininkai rado naują paprastą būdą aptikti planetas, kuriose gali būti gyvybė

Tyrėjai teigia, kad jei planetos atmosferoje CO2 kiekis mažesnis nei kaimyninių planetų, tai rodo, kad jos paviršiuje yra skysto vandens.

Mokslininkai pažymi, kad pagal teoriją planetos atmosferoje esantis CO2 ištirpsta vandenyne, kaip tai vyksta Žemėje, arba jį absorbuoja planetos masto biomasė.

Tyrėjai pažymi, kad iki šiol nebuvo jokio praktinio metodo, kaip nustatyti skysto vandens buvimą kitose planetose.

Arčiausiai mokslininkai skystį planetos paviršiuje galėjo aptikti tik tirdami jos blizgesį - žvaigždžių šviesos atspindžius nuo vandens - kuris gali būti per silpnas, kad šiuolaikinės observatorijos galėtų jį aptikti.

Kaip pažymėjo Birmingemo universiteto egzoplanetologijos profesorius Amauri Trio, išmatuoti anglies dioksido kiekį planetos atmosferoje gana paprasta.

"Taip yra todėl, kad CO2 yra stiprus infraraudonųjų spindulių absorbentas, o būtent ši savybė lemia dabartinį pasaulinės temperatūros padidėjimą Žemėje.

Lygindami CO2 kiekį skirtingų planetų atmosferose, galime pasinaudoti šiuo nauju gyvenamosios aplinkos požymiu ir nustatyti planetas su vandenynais, kuriose yra didesnė tikimybė, kad jose gali egzistuoti gyvybė", - sako jis.

Mokslininkai teigė, kad jų atliktas tyrimas ne tik sukūrė naują būdą gyvenamosioms planetoms nustatyti, bet ir gali būti naudojamas siekiant geriau suprasti aplinkosauginius lūžio taškus.

"Tirdami CO2 kiekį kitų planetų atmosferose, galime empiriškai išmatuoti tinkamumą gyventi ir palyginti jį su mūsų teoriniais lūkesčiais.

Tai padeda surinkti klimato krizės, su kuria susiduriame Žemėje, kontekstą ir išsiaiškinti, kuriame taške anglies dioksido kiekis planetą paverčia negyvenama", - pažymi jie.

Pavyzdžiui, Venera ir Žemė atrodo neįtikėtinai panašios, tačiau Veneros atmosferoje yra labai didelis anglies dioksido kiekis.

Taigi galbūt praeityje buvo klimato lūžio taškas, dėl kurio Venera tapo negyvenama.