Mokslininkai padarė netikėtą atradimą: neandertaliečiai nemedžiojo hienų dėl mėsos

Naujausi atradimai Pirėnų kalnuose paneigia nuomonę, kad neandertaliečiai dėvėjo tik žolėdžių gyvūnų, pavyzdžiui, elnių ar jaučių, odas.

Tyrėjų aptikti įrodymai rodo, kad neandertaliečiai naudojo ir hienų odas, rašo IFLScience.

Šis atradimas padarytas Navalmaylo - neandertaliečių medžioklės stovykloje, aptiktoje 2002 metais.

66 000-83 000 metų senumo dirvožemio sluoksnyje mokslininkai rado žolėdžių gyvūnų, kuriuos kadaise šioje vietovėje klajoję neandertaliečiai paskerdė ir nudyrė odą, liekanų.

Tarp šių radinių buvo hienos letenos kaulas su mokslininkus suintrigavusiais sužalojimais.

Nors šias žymes galėjo palikti neandertaliečio įrankiai, mokslininkai neatmetė ir kitų galimybių, pavyzdžiui, įvairių gyvūnų įkandimų ar sužeidimų.

Siekdami įminti šią mįslę, mokslininkai pritaikė dirbtinio intelekto (DI) algoritmą, galintį atskirti žmogaus padarytus kaulų pokyčius nuo tų, kurie atsirado dėl natūralių priežasčių.

Paaiškėjo, kad žymės ant hienos kaulo iš tiesų yra neandertaliečio akmeninių įrankių padarinys, rodantis, kad gyvūnui buvo nudirta oda.

Ant kaulo nerasta jokių požymių, kad jis buvo skeltas siekiant gauti kaulų čiulpų.

Tai rodo, kad hiena tikriausiai buvo naudojama tik dėl kailio, o ne kaip maisto šaltinis.

Tyrėjai daro prielaidą, kad neandertaliečiai hienos kailį naudojo kovai su šalčiu medžioklės stovykloje, esančioje 1100 m virš jūros lygio.

Jie mano, kad ugnies naudojimas kartu su hienų kailiais kaip drabužiais ar apdarais buvo labai svarbus išgyvenimui šioje vietovėje.

Šis atradimas prieštarauja ankstesnėms idėjoms apie neandertaliečius, nes archeologiniuose įrašuose yra nedaug įrodymų, kad jie maistui ar drabužiams naudojo plėšriuosius gyvūnus.

Nors praėjusių metų tyrimas parodė, kad neandertaliečiai medžiojo urvinius liūtus Vokietijoje, o hienų liekanų rasta kitose neandertaliečių gyvenvietėse, tai pirmas kartas, kai Navalmaylo nurodo, kad senovės žmonės naudojo hienų odas.

Įdomu tai, kad kitose neandertaliečių gyvenvietėse rasta hienų skerdimo dėl mėsos požymių, o Prancūzijoje nuplėšti hienos kaulai paskatino spėlioti, kad tai simbolinis daiktas, kuris galėjo būti skaitmeninio žymėjimo sistema.