Mokslininkai padarė neįtikėtiną atradimą apie vandens egzistavimą Marse

Lafajeto meteoritas, 1931 m. aptiktas Purdue universiteto dėžutėje, mokslininkams tebėra paslaptis. 

Nėra tiksliai žinoma, kaip jis ten atsidūrė, tačiau jo atradimas padarė didelę įtaką mokslo bendruomenei. 

Nauja meteorito uolienos analizė pateikė svarbių duomenų, patvirtinančių, kad maždaug prieš 742 mln. metų Marse buvo skysto vandens.

Apie tai praneša „Live Science“.

Meteoritas, kuris yra maždaug 5 cm ilgio stiklinis kosminės uolienos fragmentas, buvo aptiktas beveik prieš šimtmetį dėžutėje. 

Tačiau jo kilmė ir atradėjo vardas tebėra paslaptis. 

Tik praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje mokslininkai išsiaiškino, kad šiame neįprastame mėginyje esančios dujos atitinka Marso atmosferą, kurią užfiksavo NASA kosminis laivas „Vikingas“.

Ankstesni tyrimai parodė, kad meteorito mineralai jo formavimosi metu sąveikavo su skystu vandeniu. 

Tačiau tikslus jų susidarymo momentas mokslininkams taip ir liko nežinomas. 

Naujausi tyrimai išsprendė šią paslaptį pateikdami naujų duomenų.

Pasak pagrindinės tyrimo autorės, Žemės, atmosferos ir planetų mokslų katedros docentės Marisos Tremblay (Marissa Tremblay), jų atliktos analizės rodo, kad meteorito mineralų amžius nesiekia milijardo metų. 

Tyrėjai pažymi, kad tuo laikotarpiu Marso paviršiuje skysto vandens greičiausiai buvo nedaug, tačiau jo galėjo atsirasti tirpstant požeminiam ledui, vadinamam amžinuoju įšalu.

Šį tirpimą, pasak mokslininkų, galėjo sukelti iki šių dienų Raudonojoje planetoje periodiškai vykstanti magminė veikla. 

Atlikdami tyrimą mokslininkai naudojo mineraluose rastų argono molekulių pokyčius, kad nustatytų jų susidarymo amžių.

Komanda taip pat analizavo kaitinimo poveikį meteoritui, kuris galėjo atsirasti Marse po smūgio prieš 11 mln. metų. 

Be to, mokslininkai atsižvelgė į jo kelionės per kosmosą ir Žemės atmosferą poveikį.

Tyrėjai pabrėžia, kad tiksli meteorito atvykimo į Žemę data vis dar nežinoma. 

Tačiau mokslininkai išanalizavo grybelio pėdsakus ant jo paviršiaus, kurie kartu su nepatvirtinta informacija, kad studentas tariamai matė meteorito kritimą žvejodamas, leidžia manyti, kad meteoritas galėjo nukristi į Žemę apie 1919 m.

Mokslininkai pažymi, kad meteorito amžiui įtakos galėjo turėti keli veiksniai: smūgis, išmetęs Lafayette'ą iš Marso, įkaitimas per 11 mln. metų, kai jis keliavo kosmosu, ir įkaitimas, kai jis nukrito į Žemę ir praskriejo pro Žemės atmosferą.

Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad nė vienas iš šių procesų neturėjo įtakos Lafajeto vandens aplinkos pokyčių amžiui. 

Paprastai tariant, mokslininkai rado veiksmingą meteorituose esančių mineralų amžiaus nustatymo metodą, kuris gali būti taikomas ir kitiems meteoritams bei planetos objektams.

Šaltinis: cursorinfo.co.il