Mokslininkai numatė tragišką vieno iš Marso palydovų likimą

"Live Science" straipsnyje rašoma, kad yra požymių, jog Marsas savo gravitacija neigiamai veikia Fobosą.

Dėl to gali būti, kad didžiausias šios planetos palydovas tiesiog subyrės, o jo nuolaužos suformuos žiedus aplink Raudonąją planetą.

Pažymima, kad Fobo orbita nestabili ir kas 100 metų prie Marso priartėja dviem metrais.

Mokslininkai mano, kad didžiausias Raudonosios planetos palydovas gali būti arba jos nuolauža, arba asteroidas, kurį pritraukė gravitacija.

Fobas yra vienas iš dviejų Marso palydovų.

Jį 1877 m. atrado amerikiečių astronomas Asafas Holas.

Dangaus kūnas pavadintas senovės graikų dievo Fobo, kuris yra karo dievo Arėjo sūnus, vardu.

Fobas aplink Marsą sukasi vidutiniškai 6006 km atstumu. 1945 m. astronomas Bevanas nustatė, kad Fobas pamažu artėja prie Marso.

Apskaičiuota, kad susidūrimas įvyks maždaug po 43 mln. metų, o Fobas bus sunaikintas po 10-11 mln. metų.