Mokslininkai: Kivu ežeras - uždelsto veikimo bomba, kuri vieną dieną gali sprogti

Panašią mirtinai pavojingą chemiją turi dar du Afrikos ežerai - Nios ir Monuno ežerai Kamerūne, kurie abu sprogo per pastaruosius 40 metų ir iš viso pražudė apie 1 800 žmonių ir tūkstančius gyvūnų, rašo „Livescience“.

Kivu ežeras yra vienas iš Didžiųjų Afrikos ežerų, esantis ant tektoninių plokščių ribos, vadinamos Rytų Afrikos riftu.

Per lūžį Somalio tektoninė plokštė slenka į rytus ir tolsta nuo likusios žemyno dalies Nubijos plokštės.

Dėl šio judėjimo regione vyksta vulkaninė ir seisminė veikla, o tai savo ruožtu į paviršių - ir į Kivu ežero gelmes - atneša dujas iš Žemės plutos gelmių.

Kivu ežeras yra daug didesnis už Nios ar Monuno ežerą: jo ilgis siekia 90 km, plotis - 50 km, o gylis - 475 m.

Ežeras turi neįprastą sluoksniuotą struktūrą, tik viršutiniuose 60 metrų vandens sluoksniuose vanduo reguliariai maišosi, o apatiniai sluoksniai stovi, sakė Minesotos universiteto Dulute fizinės ir geocheminės limnologijos profesorius Sergejus Kacevas.

Toks griežtas atskyrimas reiškia, kad iš ežero dugno į paviršių iškylantis CO2 ir metanas yra sulaikomi ir kaupiasi apatiniame sluoksnyje, esančiame 260 metrų gylyje ir žemiau, sakė jis.

Apie 300 kubinių kilometrų CO2 ir 14 kubinių kilometrų 60 kubinių kilometrų metano yra Kivu ežero dugne, kuris taip pat yra persmelktas vandenilio sulfido iš Žemės plutos gelmių.

Ir šis toksiškas kokteilis netrukus gali sprogti visame aplinkiniame tankiai apgyvendintame regione, sakė Kacevas.

Sprogimo metu išsiskirtų didžiulis dujų debesis, kuris kabotų virš ežero kelias dienas ar savaites ir galiausiai išsisklaidytų atmosferoje, sakė inžinierius Filipas Morkelis (Philip Morkel), Kanadoje įsikūrusios bendrovės „Hydragas Energy“, kuri planuoja išgauti metaną iš Kivu ežero ir gaminti elektros energiją, įkūrėjas.

„Kai ežeras pasieks 100 proc. prisotinimą [apatiniame sluoksnyje], o dabar jis yra apie 60 proc., jis savaime išsiverš“, - sakė P. Morkelis.

Pasak jo, tuo metu ežeras per vieną dieną gali išleisti 5 proc. pasaulio metinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ekvivalentą.

Tokio sprogimo aukų skaičius būtų stulbinantis.

Kivu ežero pakrantėje gyvena apie 2 mln. žmonių, ir „jei kas nors atsidurtų tame debesyje, jis žūtų per minutę“, - sakė Morkelis.

Nors mokslininkai gali stebėti, kiek dujų yra ežere, ir taip įvertinti sprogimo riziką, nelaimę gali sukelti ir kiti, mažiau nuspėjami veiksniai.

Pavyzdžiui, žemės drebėjimas arba staigus lavos įsiveržimas gali sujaukti ežero sluoksnius ir sukelti išsiveržimą, sakė Kacevas.

Riziką taip pat gali kelti šiuo metu vykdomos pastangos išpumpuoti metaną iš ežero, sakė Kacevas.

Metano gavyba Ruandos pusėje pradėta 2016 m. siekiant sumažinti sprogimo grėsmę ir tiekti energiją šalies elektros tinklams.

Tačiau kai kurie ekspertai įspėja, kad, pažeidus ežero struktūrą, ši operacija gali sukelti tą patį sprogimą, kurio bandoma išvengti.

Kasybos įmonės pumpuoja vandenį iš apatinio sluoksnio, pašalina metaną ir degazuotą vandenį grąžina į viršutinį sluoksnį. 

„Tai kompromisas tarp saugumo ir komercinio naudojimo ilguoju laikotarpiu. Nusileidęs žemyn vanduo sukuria pliūpsnį, o tai padidina sprogimo riziką“, - sakė A. Kacevas.