Mokslininkai išsiaiškino, kaip giliai dideli rykliai gali nerti ieškodami maisto

Tokia didelė jūrų žuvų rūšis kaip baltasis pilkasis ryklys gyvena Indijos ir Ramiojo vandenyno tropiniuose vandenyse.

Jie dažnai aptinkami netoli koralinių rifų.

Šių ryklių ilgis retai viršija 3 metrus.

Tyrimo autoriai tyrė šių ryklių elgseną Indijos vandenyno vandenyse.

Ypač juos domino, kaip giliai šios plėšrios žuvys gali panerti ieškodamos maisto.

Tam prie ryklių buvo pritvirtinti specialūs jutikliai, kurie fiksavo panėrimo gylį ir aplinkinio vandens temperatūrą. Pats tyrimas buvo atliekamas šešis mėnesius.

Pasak mokslininkų, baltieji pilkieji rykliai naudoja aplinkinį vandenį savo kūno temperatūrai reguliuoti ir didžiąją laiko dalį praleidžia plaukiodami šiltuose vandenyse nedideliame gylyje.

Tačiau jau anksčiau buvo žinoma, kad šie plėšrūnai, ieškodami grobio, gali panerti į didelį gylį.

Mokslininkai žinojo, kad jie gali nardyti daugiau nei 200 metrų gylyje, tačiau kaip giliai jie plaukioja?

Kaip parodė tyrimo rezultatai, atsakymas į šį klausimą yra tokia reikšmė - 750 metrų. Ir taip yra nepaisant to, kad vandens temperatūra čia labai žema.

Paaiškėjo, kad rykliai taip giliai juda tik tada, kai vandenyną gerai apšviečia saulės šviesa.

Taip yra dėl to, kad dienos metu daugelis mažų žuvų rūšių ir kitų jūros gyvūnų, kurie yra ryklių grobis, nusileidžia į didesnį gylį, kad išvengtų plėšrūnų.

Štai kodėl rykliai turi nardyti taip giliai.

Kita vertus, naktį rykliams nėra kliūčių maitintis, nes jų grobis iškyla arčiau vandenyno paviršiaus. Be to, mokslininkų teigimu, šie dideli rykliai per gilius nardymus gali maitintis net tais gyvūnais ir žuvimis, kurie niekada neišplaukia į nedidelį gylį.

Kaip rodo tyrimas, baltieji pilkieji rykliai labai greitai nusileidžia, trumpai medžioja grobį, o tada taip pat greitai grįžta į savo įprastą buveinę.

Kaip parodė tyrimo rezultatai, šie dideli rykliai gali plaukti 750 metrų gylyje / Nuotrauka: Vikipedija